kazachai

kazachų šeima (centre – moteris groja dombra)

kazãchai, Azijos tauta. Gyvena Kazachijoje (apie 15,2 mln. žmonių, 2018), Kinijoje (1,4 mln., 2010 gyventojų surašymo duomenys), Uzbekijoje (803 000, 2017), t. p. Rusijoje, Turkmėnijoje, Kirgizijoje, Mongolijoje, Afganistane, Turkijoje. Iš viso pasaulyje yra apie 18 mln. kazachų. Kaba kazachų kalba. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai.

Gyvensena

Tradicinis verslas – pusiau klajoklinė ir klajoklinė gyvulininkystė (šiurkščiavilnės avys, ožkos, galvijai, žirgai, kupranugariai). Ganyta didžiulėse teritorijose (1000–1200 km spinduliu), žiemos ir vasaros ganyklose. Pagalbinis verslas – drėkinamoji žemdirbystė (soros, kviečiai). Nuo 18 a. vidurio dėl rusų kolonizacijos mažėjant ganyklų vis daugiau kazachų tapo sėslūs žemdirbiai. Kazachai t. p. verčiasi amatais (kilimų audimas, veltinio vėlimas, siuvinėjimas auksu, stiklo karoliukais, juvelyrinių dirbinių gamyba, metalų apdirbimas, medžio drožyba, odų apdorojimas). 20 a. daugelis kazachų tapo sėslūs, pereita prie nugintinės ganyklinės gyvulininkystės, mechanizuotos žemdirbystės (daugiausia javai).

kazachų medžio dirbiniai, išraižyti tautiniais ornamentais

kazachų jurta

Tradicinis būstas – jurta, paplitę nuolatinių žiemos stovyklų pastatai iš akmens, medienos, žiogrių, velėnų ir meldų, t. p. žeminės. Kazachų gyvenvietė – aūlas. Tradiciniai drabužiai: vyrų – bešmetas, chalatas (šapan), platus odinis diržas, bašlykas, įvairios kepurės ir skrybėlės, moterų – palaidinė, suknelė, kelnės, siuvinėta liemenė; ištekėjusios moterys dėvi gobtuvą (kimešek) su baltu tiurbanu. Tradicinis kazachų maistas nuo pavasario iki rudens – dažniausiai avių, karvių, kumelių pienas, sūris, žiemą – mėsa ir augaliniai produktai. Kazachų tradicinės socialinės organizacijos pagrindas – klajoklių bendruomenė, būdinga mažoji patriarchalinė šeima, matrilokalinė santuoka, nuotakos išpirka (kalymas).

Kazachai turi gausų folklorą: dainų, epinių sakmių, kurias seka sekėjai (žiršiai), eilių, kurias atlieka poetai ir muzikantai improvizatoriai (akynai). Svarbus dvasinės kultūros paveldas – genealoginiai padavimai, epai Didvyris Koblandy, Kozy Korneš, Bajan Slu ir kiti.

Istorija

Prie kazachų etnogenezės prisidėjo daugelis klajoklių genčių: pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų – sakai, pirmame tūkstantmetyje po Kristaus – tiurkai (iš pradžių hunai, vėliau žuan žuaniai, tiurgešai, karlukai ir kitos), 9–11 a. – ogūzai, kimakai, karlukai, 11–13 a. – kipčiakai, kidaniai (karakitajai), naimanai, kereitai. 13 a. pabaigoje–14 a. kazachų etnogenezę veikė tiurkų genčių gyvenamas teritorijas užkariavę (vėliau jų asimiliuoti) mongolai‑totoriai. 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje daugelis Kazachstano tiurkų genčių (kipčiakai, arginai, karlukai, naimanai, kanglai, kereitai) priklausė Uzbekų chanatui ir Nogajaus ordai. 15 a. antroje pusėje susikūrus Kazachų chanatui ėmė telktis, 16 a. galutinai susiformavo kazachų trys junginiai (žuzai). Nuo 1731 iki 19 a. 7 dešimtmečio jie buvo prijungti prie Rusijos (Kazachijos istorija).

kazachai tautiniais drabužiais

Kazachai Lietuvoje

Lietuvoje, 2011 gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 144 kazachai, 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, – 214 kazachų. Lietuvos kazachus vienija 2009 įkurta bendrija Nursaulė.

2526