Kazachijos gamtinis žemėlapis
Kazãchijos gamtà
Krantai
Kaspijos jūros ir Aralo ežero krantai vingiuoti. Kaspijos jūros didžiausios įlankos – Mangyšlako (Mankystau), Kazachijos, Kendirlio, pusiasaliai – Mangyšlako (Mankystau), Buzačio, salos – Ruonių. Aralo šiaurėje yra Černyšovo, Tuščybaso įlankos, Barsakelmeso, Atgimimo (dalis priklauso Uzbekijai) salos.
Reljefas
1/3 Kazachijos paviršiaus užima žemumos, 1/2 – plynaukštės ir lygumos, 1/5 – kalnai. Vakarus ir pietvakarius užima Pakaspijo žemumos rytinė dalis (–27 m), prie kurios iš šiaurės rytų prieina Pietų Uralo šakos ir Mugodžarai, iš pietų – Mankystau, iš pietryčių – Ustiurto plynaukštė. Mangyšlako (Mankystau) pusiasalyje yra Karagijės įduba (joje yra žemiausia Kazachijos vieta, –132 metrai). Į šiaurės rytus nuo Mugodžarų plyti Turgajaus plynaukštė (ją kerta Turgajaus slėnis), kuri šiaurėje pereina į Vakarų Sibiro lygumos pietinį pakraštį, pietuose – į Turano žemumą su smėlio ir molio dykumomis (Didysis ir Mažasis Barsukai, Paaralės Karakumai, Kyzylkumai, Betpak Dala, Mujunkumai). Kazachijos vidurinę dalį užima Kazachijos kalvynas (didžiausias aukštis 1565 m – Aksorano kalnas) – nuardyto kalnyno liekanos. Rytuose yra Altajaus kalnai (Pietų ir Rūdinis Altajus; Beluchos kalnas, 4506 m), Sauro, Tarbagatajaus, Džungarijos Alatau kalnagūbriai, pietryčiuose – Tian Šanio kalnų dalis (per 6995 m aukščio Chan Tengri kalną eina siena su Kirgizija): Kirgizijos, Karatau, Talaso Alatau ir kiti kalnagūbriai. Pietuose būna žemės drebėjimų.
Klimatas
Klimatas ryškiai žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje –18 °C, pietuose –3 °C, Mangyšlako pusiasalyje –2 °C; šiaurėje žiema trunka nuo spalio iki balandžio vidurio. Liepos vidutinė temperatūra šiaurėje 19 °C, Pakaspijo žemumoje 26 °C, pietuose 28–30 °C. Didesnėje teritorijos dalyje per metus iškrinta 100–300 mm, Pakaspijo ir Turano žemumose mažiau kaip 100 mm, šiaurėje ir pietiniuose priekalniuose 400–500 mm, kalnuose 1600 mm kritulių. Šiaurėje ir Kazachijos kalvyne daugiausia kritulių iškrinta vasarą, pietuose – pavasarį. Beveik visoje Kazachijoje (ypač šiaurinėje, vakarinėje ir vidurinėje dalyje) dažni smarkūs vėjai; sausvėjis padaro didelę žalą žemės ūkiui. Ledynų daugiau kaip 2700, jų bendras plotas 2030 km2.
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankiausias kalnuose ir juos supančiose lygumose, kur upės minta sniego tirpsmo vandenimis. Dauguma upių priklauso Kaspijos jūros, Aralo, Balkašo, Tengizo ežero ir kitiems uždariems baseinams, tik Išimas, Irtyšius ir Tobolas – Obės baseinui. Kaspijos jūros baseino didžiausios upės – Uralas ir Emba, Aralo ežero baseino – Syrdarja. Į Balkašo ežerą teka Ili, Karatalas, Aksu, Lepsas, Tokrau, Bakanas, į Tengizo ežerą – Nura. Daugiausia yra lygumų upių, kurios patvinsta pavasarį. Drėkinimui ir energetikai daug upių patvenkta (didžiausias – Buktyrmos tvenkinys), įrengta kanalų (Irtyšiaus–Karagandos, Didysis Almatos). Daugiau kaip 48 000 ežerų (bendras plotas apie 45 000 km2); daugiausia Kazachijos šiaurėje. 94 % ežerų mažesni kaip 1 km2 (jų daugiausia salpose ir deltose). Dauguma ežerų nenuotakūs, jų vandens lygis labai nepastovus. Stepių zonos ežerai gėli, pusdykumių ir dykumų – druskingi. Didžiausi ežerai: Kaspijos ir Aralo jūros (jų tik dalys priklauso Kazachijai), Balkašas, Alakolis, Tengizas, Siletitenizas, Sasykkolis, Markakolis. Drėkinimui ir ūkio reikmėms dar vartojamas gruntinis ir artezinis vanduo. Kalnuose yra mineralinių versmių.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia skurdūs, įdruskėję. Į šiaurę nuo 52° šiaurės platumos vyrauja derlingi juodžemiai, piečiau, iki 48° šiaurės platumos, – kaštonžemiai, į pietus nuo jų – dykumų dirvožemiai, kalnuose – kalnų dirvožemiai. Pramonės centrų apylinkėse ir branduoliniuose poligonuose dirvožemiai labai užteršti.
Augalija
Kazachijos šiaurę užima stepių zona; auga įvairiažoliai ir varpiniai augalai, šiauriniame pakraštyje – beržynai su drebulių priemaiša. Pusdykumėse auga pelynai ir varpiniai augalai, dykumose – puskrūmiai, krūmai, druskės, pelynai. Kyzylkumų ir Sary Išikotau dykumose – juodųjų saksaūlų masyvai, didelių upių slėniuose – tugajaus tipo augalija. Priekalniuose auga efemerai, stepių augalai, kalnuose – reti drebulių ir beržų bei spygliuočių miškai, subalpinės ir alpinės pievos. Miškai užima apie 3,5 % šalies teritorijos, daugiausia jų Altajaus, Džungarijos Alatau kalnuose, Tian Šanio kalnų rytinėje dalyje.
Gyvūnija
Iš žinduolių daugiausia graužikų – pelėnų, šoklių, švilpikų, kiškių, starų, žiurkėnų. Yra šernų, stirnų, dykumose ir pusdykumėse – saigų, džeiranų, kalnuose – maralų, kabargų, kalnų ožių, archarų. Visoje Kazachijoje yra vilkų, lapių, barsukų, šeškų, kalnų miškuose – rudųjų lokių, snieginių leopardų, lūšių, ernių, voverių. Vandens telkiniuose peri antys, žąsys, gulbės, Tengizo ežere – flamingai, nendrynuose – gervės, baubliai. Stepėse peri sakalai, vanagai, kuolingos, gervės, ereliai, lingės, tetervinai, einiai, fazanai, kalnuose – ereliai, grifai. Kaspijos jūroje yra eršketinių, lašišinių, silkinių, karpinių žuvų, Kaspijos jūroje – ruonių.
Aplinkos apsauga
Didžiausia dalis upių ir ežerų užteršta pramoninėmis atliekomis, pesticidais, daug kur ir radioaktyviosiomis medžiagomis (ypač Irtyšius ir Nura). Aralo ežeras senka naudojant jo intakų vandenį drėkinimui. Daug žalos padarė radioaktyvioji tarša Semipalatinsko (dabar Semejus) branduolinio poligono rajone ir Baikonūro kosmodrome.
Gamtai saugoti įkurti 83 rezervatai (bendras plotas 4,6 mln. ha) – Kurgaldžino, Almatos, Markakolio, Ustiurto, Vakarų Altajaus ir kiti rezervatai.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Saryarka (nuo 2008) ir Vakarų Tian Šanis (2016).
10 UNESCO pripažintų biosferos rezervatų.
10 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 2007) saugomos vietovės (plotas apie 31 885 km2).
2271
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos