Kazachijos kalvynas
Kazãchijos kalvýnas (Saryarka), kalvotas ir kalnuotas kraštas Kazachijos viduryje ir rytuose, tarp Turgajaus plynaukštės, Turano žemumos, Balkašo–Alakelio įdubos, Tarbagatajaus kalnagūbrio ir Altajaus. Šiaurėje pereina į Vakarų Sibiro žemumą. Ilgis iš vakarų į rytus apie 1200 km, didžiausias plotis (vakaruose) apie 900 kilometrų. Vakarinės dalies dažniausias aukštis 300–500 m, didžiausias – 1131 m (Ulytau kalnai), vidurinės dalies aukštis 500–1000 m, didžiausias – 1403 m (Karkaralinsko kalnai). Yra pavienių daugiau kaip 1000 m aukščio kalnų (aukščiausias Aksorano kalnas, 1565 m), mažų (iki 100 m santykinio aukščio) kalvų, nenuotakių įdubų, ežerų (didžiausias Tengizo ežeras). Didžiausios upės: Išimas, Nura.
Vidutinių platumų žemyninis klimatas; kritulių iškrinta nuo 100 mm (pietuose) iki 400 mm (šiaurėje) per metus.
Kazachijos kalvyno šiaurinėje dalyje stepės (dalis jų suarta); dirvožemiai – juodžemiai ir sūrožemiai, vidurinėje dalyje – kaštonžemiai. Pietuose ir rytuose pusdykumės; gipsažemiai, sūrožemiai. Kalnų šlaituose pušynai.
Kasamos akmens anglys (Karagandos baseinas), geležies, vario ir mangano rūdos, auksas.