Kazãchijos knas. 1925 Kazachijoje rusų kino režisieriai ir operatoriai sukūrė pirmuosius dokumentinius filmus. Nuo 1929 prie Maskvos tresto Vostokkino veikė Almatos skyrius, kuriame rusų režisieriai sukūrė propagandinių dokumentinių filmų, iš jų ir vieną svarbiausių to laikotarpio sovietinių dokumentinių filmų Turksibas (1929, režisierius V. Turinas, 1895–1945). 1934 įsteigta Almatos kino kronikos studija, joje kurtas kino žurnalas Sovietinis Kazachstanas. Leningrado kino studijoje Lenfilm sukurta Kazachijos tematikos vaidybinių filmų (Amangeldy 1938, režisierius M. Levinas) su kazachų aktoriais. 1941 Almatoje įsteigta vaidybinių filmų studija; sujungus ją su į Kazachiją evakuotomis kino studijomis Mosfilm ir Lenfilm 1941–44 veikė kaip Centrinė jungtinė kino studija. Joje dirbo rusų režisieriai S. Eizenšteinas, F. Ermleris, V. Pudovkinas, Dz. Vertovas, sukurta daugelis to laikotarpio SSRS kino filmų. 1944 sujungus kino kronikos ir vaidybinių filmų studijas įsteigta kino studija Kazachfilm (iki 1959 veikė įvairiais pavadinimais, 1984 suteiktas režisieriaus Š. Aimanovo vardas). Iš pradžių joje daugiausia kurti dokumentiniai filmai, vaidybinių filmų sukūrė rusų režisieriai J. Aronas (1906–70), J. Dziganas (1898–1981), G. Rošalis. Kazachijos vaidybinio kino pradžia siejama su režisieriaus Š. Aimanovo (1914–70) filmu Poema apie meilę (1953). 1968 pirmuosius animacinius filmus sukūrė režisierius E. Kaidarovas (1923–2015). Vaidybinių filmų sukūrė režisieriai M. Begalinas (1922–78, Ateis jo laikas 1958, Daina apie Manšuk 1969), Š. Aimanovas (Tėvų žemė 1966, Angelas su tiubeteika 1968, Atamano žlugimas 1970), S. Kožykovas (1923–88, Kyz Žibek 1971, pagal kazachų liaudies legendą), Š. Beisembajevas (1926–?, Saugok savo žvaigždę 1976), E. Urazbajevas (1940–2012, Transsibiro ekspresas 1977), A. Karsakbajevas (1926–83, Gaudynės stepėje 1980). 9 dešimtmetyje prasidėjo Kazachijos kino atsinaujinimas dėl savito stiliaus pavadintas naująja banga. Filmuose (Adata 1988, režisierius R. Nugmanovas, g. 1954, Trijulė 1988, režisieriai B. Kilibajevas, g. 1958, ir A. Baranovas, g. 1955, Vieta ant pilkos tribrylės skrybėlės 1993, režisierius J. Šinarbajevas, g. 1953, Kardiograma 1995, Kileris 1998, abiejų režisierius D. Omirbajevas, g. 1958, Paskutinės atostogos 1996, režisierius A. Karakulovas, g. 1965) kritiškai, ironiškai vaizduojama sovietinio gyvenimo kasdienybė, iškeliamos opios, sovietiniame kine nutylėtos dvasinio nuosmukio, narkotikų, alkoholizmo, tautinės tapatybės, ekologinės problemos. Kintanti tikrovė dažnai rodoma sugretinant herojaus vaikystės ir dabarties aūlą (Galutinė stotelė 1989, Aksuat 1997, Trys broliai 1998, visų režisierius S. Aprymovas, g. 1960, Įsimylėjusi žuvelė 1989, režisierius A. Karpykovas, g. 1955, Kelias 2002, režisierius D. Omirbajevas), kuris tampa asmeninės ir istorinės netekties simboliu. Filmams būdinga ypatinga poetika, mokėjimas perteikti nuotaiką, žmogaus vidinio pasaulio analizė, pasimetę, nusivylę, naujų idealų nesuradę herojai, dažnai vaidina aktoriai neprofesionalai. Filmų Jaunojo akordeonininko biografija (1994, režisierius S. Narymbetovas, g. 1946), Zaman-ai (1997, režisierius B. Šaripas, tikr. Šmanov, g. 1941), Paprasta kazachiška istorija (2002, režisierius D. Manabajevas, g. 1946) pagrindinė tema – stalininės represijos. Sukurta istorinių (Otraro žūtis 1991, režisierius A. Amirkulovas, g. 1955), šiuolaikinės tematikos (Neverk 2002, režisierius A. Karakulovas, Ompa 1998, Leilos malda 2002, abiejų režisierius S. Narymbetovas, Mažieji žmonės 2003, režisierius N. Turebajevas, g. 1970) filmų, trilerių (Egzekucija po mirties 1998, režisierius T. Temenovas, g. 1954), detektyvų (Fara 1999, režisierius A. Karpykovas). Žymesni aktoriai: J. Umurzakovas (1889–1974), A. Umurzakova (1919–2006), B. Rimova (1923–2000), K. Kožabekovas (1928–88), N. Žanturinas (1928–90), A. Ašimovas (g. 1937). Kinematografininkai rengiami Kazachijos T. Žurgenevo nacionalinės menų akademijos (1993–2000 Kazachijos valstybinis teatro ir kino institutas) Kino ir televizijos fakultete (įsteigtas 1993) Almatoje.

L: G. Abikeeva Kino Centralnoj Azii Almaty 2001.

Kazachijos kultūra

Kazachija

Kazachijos gamta

Kazachijos gyventojai

Kazachijos konstitucinė santvarka

Kazachijos partijos ir profsąjungos

Kazachijos ginkluotosios pajėgos

Kazachijos ūkis

Kazachijos istorija

Kazachijos santykiai su Lietuva

Kazachijos švietimas

Kazachijos literatūra

Kazachijos architektūra

Kazachijos dailė

Kazachijos muzika

Kazachijos choreografija

Kazachijos teatras

Kazachijos žiniasklaida

Kazachijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką