Kazãchijos lietùviai
Didesnės lietuvių grupės čia įsikūrė per I pasaulinį karą. Semipalatinske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. Daug čia gyvenusių lietuvių dalyvavo Rusijos pilietiniame kare.
Per II pasaulinį karą buvo į Kazachiją pasitraukusių lietuvių. Almatoje 1941–42 gyveno rašytojas P. Cvirka, Teisės institute 1941–43 dėstė P. Pakarklis, Kazachijos finansų liaudies komisariate dirbo Z. Tverkus. T. Ivanausko mokslinės ekspedicijos Kazachijoje 1951 surinkta medžiaga pagausino Kauno zoologijos muziejaus rinkinius. Lietuviai politiniai kaliniai nuo 1940 kalėjo Kazachijos lagerių grupėje Karlage. Kengyro lageryje, šalia Žezkazgano miesto, lietuviai kalėjo nuo 1945 (dar Kengyro sukilimas). 1954–59, per SSRS organizuotą plėšininių žemių panaudojimo kampaniją, į Kazachiją iš Lietuvos SSR buvo nusiųsta apie 20 000 žmonių (daugiausia jaunimo). Kai kurie ten apsigyveno; Lietuvos statybininkai Kazachijoje pastatė 34 gyvenamuosius namus, 2 mokyklas, 23 gyvulininkystės fermas, 6 kultūros namus.
Lietuviai šachtininkai Steplago kaliniai (1954)
20 a. pabaigoje – 21 a. pradžioje dalis lietuvių iš Kazachijos išvyko į Lietuvą. Daugiausia likusiųjų gyvena Karagandoje, Nur Sultane (buvęs Celinogradas), Kokčetave, Kostanajuje ir Almatoje. 1998 įsteigta lietuvių kultūros draugija Aidas. Nuo 2003 Karagandoje veikia lietuvių bendruomenė Lituanica (pirmininkas 2021 – Lietuvos garbės konsulas Vitalijus Tvarionas).
2000, 2003 lietuvių tremties vietose Kazachijoje lankėsi ir kapus tvarkė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ekspedicijos, 2009 ir 2019 – jaunimo ekspedicijos Misija Sibiras dalyviai, 2017 – bendrovės Kultūros vertybių paieška ekspedicija, 2018 – ekspedicija Gabalėliai Lietuvos.
1959 Kazachijoje gyveno 12 100, 1970 – 14 200, 1979 – 11 000, 2004 – apie 9000 lietuvių.
2271
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profesinės sąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos