Kazãchijos literatūrà. Nuo 13–14 a. iki 20 a. pradžios literatūra buvo kuriama Vidurinės Azijos rytų tiurkų genčių čiagatajų kalba.
Ankstyvoji literatūra, tautosaka
Iki 19 amžiaus daugiausia kurta įvairių žanrų tautosaka – dainos (piemenų, apeigų, istorinės, buitinės, dainos-prašymai, dainos-laiškai), sakytiniai epai, lyrika (tolgau – filosofiniai apmąstymai, arnau – dedikacijos ir kita), pasakos, padavimai, patarlės ir kita. Herojiniuose epuose (Alpamyšas, Didvyris Koblandy, Karys Targynas, užrašyti 18 amžiuje) apdainuojami karžygių žygdarbiai ginant tautos nepriklausomybę, lyriniuose epuose (Mergelė Žibek 17 amžius, Kozy Kornešas ir Bajan Slu, užrašytas 19 amžiaus pabaigoje) – tikra, pasiaukojama meilė, jaunųjų herojų tragiškas likimas. Daug tautosakos išsaugojo liaudies dainiai akynai ir žyrau (poetai improvizatoriai), kurie patys improvizavo eiles. Žymiausi 15–16 amžiaus akynai: Kaztuganas, Asanas Kaigas, Dospambetas. 18 amžiuje buvo populiarūs poeto ir kario Buchar-žyrau Kalkamanulo, pradėjusio individualios poezijos tradiciją Kazachijos literatūroje, politinės tematikos eilėraščiai, kuriuose reiškiamas palankumas feodalams.
19 amžiuje Kazachiją prijungus prie Rusijos akynai Machambetas Utemisovas (1804–46; jo kūryba žymi perėjimą nuo sakytinės prie rašytinės poezijos), Šernijazas (1817–81) apdainavo liaudies kovas prieš feodalus ir caro valdžią. Poetai Dulatas (1802–71), Šortanbajus (1818–81), Narmanbetas (1860–1918) idealizavo patriarchalinę praeitį, kritikavo esamą santvarką. Etnografas ir tautosakininkas Č. Valichanovas (1835–65), pedagogas ir rašytojas I. Altynsarinas (1841–89) propagavo pažangiąją rusų kultūrą, demokratų idėjas.
19 a. 2 pusės–20 a. pradžios realizmas
Poetas Abajus Kunanbajevas papildė lyriką nauju turiniu ir forma, buvo realizmo kazachų literatūroje pradininkas, turėjo įtakos tautinei savimonei susiformuoti. Realizmo tradicijas plėtojo rašytojai S. Toraigyrovas (1893–1920), M. Seralinas (1872–1929), S. Donentajevas (1894–1933). Akynai Džambulas Džabajevas (1846–1945), Nurpejisas (1860–1945), Doskejus (1855–1946) sukūrė socialinės tematikos populiarių kūrinių, kuriuose atspindėjo visuomenės nuomonę, teigė socialinį teisingumą. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje vadinamųjų knygų mėgėjų grupė reiškė religines pažiūras, rinko tautosaką, rašytinės literatūros kūrinius. Š. Kucaiberdyulas (1858–1931), S. Kašimovas, M.-Ž. Kopejulas (1858–1931) kūrė filosofinę etinę literatūrą – plėtojo etines kategorijas, skatino socialinį politinį aktyvumą.
Socialistinis realizmas
Po 1917 Spalio perversmo sovietinė ideologizacija vyravo poetų S. Seifulino (1894–1939), I. Džansugurovo (1894–1938), rašytojų B. Mailino (1894–1939), M. Auezovo (1897–1961), S. Mukanovo (1900–73) kūriniuose. 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje poetai I. Baizakovas (1900–46), G. Ormanovas (1907–78), D. Abilevas (g. 1907), T. Žarakovas (1908–65), A. Tažibajevas (1909–98), Ž. Sajinas (1912–61), neatitrūkdami nuo klasikinių realizmo ir sakytinės poezijos tradicijų, ieškojo naujų raiškos priemonių. Reikšminga M. Auezovo, G. Musirepovo (1902–85), B. Mailino, A. Tažibajevo, Š. Chusainovo (1906–72) dramaturgija, kurioje plėtojami liaudies poezijos siužetai, nagrinėjamos gyvenamojo meto temos. 1927 pradėtas leisti almanachas Žyl kusy, 1928 – literatūros žurnalas Žana adebijet. 1934 įkurta Kazachijos rašytojų sąjunga.
Ketvirtajame dešimtmetyje stalininių represijų aukomis tapo rašytojai A. Baitursynovas (1873–1938), M. Dulatovas (1885–1935), Ž. Aimantovas (1889–1931), M. Žumabajevas (1893–1938) ir kiti. Per SSRS–Vokietijos karą patriotinės tematikos eilėraščių ir poemų sukūrė Abus Sarsenbajevas (1905–95), C. Bekchožinas (g. 1913), K. Amanžolovas (1911–55). Pokario metais prozininkai C. Jesenžanovas (1908–74), G. Slanovas (1911–69), Z. Šaškinas (1912–66), A. Nurpejisovas (g. 1924), Anuaras Alimžanovas (1930–93), poetai Muzafaras Alimbajevas (1923–2017), Gafus Kajirbekovas (1928–1994), K. Murzalijevas (g. 1935), Olžasas Suleimenovas (g. 1936) kūryboje vaizdavo valstiečių, darbininkų, inteligentų ir jaunimo gyvenimą, tautos istoriją, jos herojus. Poezijoje plėtotos siužetinės, lyrinės, istorinės poemos, eiliuoti romanai, dramaturgijoje vaizduoti socialiniai etiniai konfliktai.
Šiuolaikinė literatūra
Nuo septintojo dešimtmečio kuriama mokslinė fantastinė literatūra. Žymesni vaikų rašytojai: Spargalis Begalinas (1895–1983), U. Turmanžanovas (g. 1905), B. Sokpakbajevas (g. 1924). Literatūros tyrinėtojai: Muhtaras Omarhanuly Auezovas (1897–1961), K. Džumalijevas (1908–68), M. Gabdulinas (1914–73), T. Kakiševas (g. 1920), S. Kirabajevas (g. 1929).
Šiuolaikinei Kazachijos literatūrai būdinga aktualių gyvenamojo meto problemų svarstymas, istoriškumo, psichologizmo ir socialumo derinimas. Kazachijoje literatūra dar kuriama rusų (V. Ivanovas, I. Šuchovas ir kiti), uigurų (Ch. Abdulinas, M. Zulpikarovas, I. Džalilovas ir kt.), korėjiečių (A. Kimas, M. Pakas, S. Li ir kiti), kurdų, totorių (F. Abubakirovas, A. Chamidulinas, F. Karimovas ir kiti), vokiečių (I. Warkentinas, D. Wagneris ir kiti) kalbomis.
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta kazachų liaudies pasakų, Džambulo Džabajevo, M. Auezovo, S. Mukanovo, G. Mustafino, A. Alimžanovo, A. Nurpejisovo, B. Sokpakbajevo, A. Šaripovo (g. 1912) kūrinių. Kazachų kalba išleista lietuvių liaudies pasakų ir lietuvių rašytojų apsakymų rinktinės, J. Avyžiaus romanas Sodybų tuštėjimo metas, paskelbta M. Sluckio apsakymų vaikams, A. Venclovos, T. Tilvyčio, E. Matuzevičiaus, P. Širvio, A. Drilingos eilėraščių vertimų.
Kazachijos kultūra
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos