dombra
Kazãchijos mùzika
Liaudies muzika
kazachai groja liaudies muzikos instrumentais
Iki 19 a. vidurio Kazachijoje buvo paplitusios klajoklių muzikantų atliekamos dainos, instrumentinė muzika. Dainas ir sudėtingas instrumentines pjeses (kiujus) kurdavo ir atlikdavo profesionalūs liaudies dainininkai (olenšiai, anšiai), instrumentininkai (kiuišiai), poetai (akynai), pasakotojai, epinių poemų, legendų atlikėjai (žiršiai). Tikėta žiršius turint antgamtinių galių, jie būdavo chanų patarėjais, atlikdavo kai kurias šamano funkcijas. Vykdavo liaudies poetų ir muzikantų varžybos (aitysai). Kazachų liaudies dainos (anai, olenai) – posminės, 2–3 dalių, įvairių žanrų: vestuvinės (tanysai), nuotakos raudos (synsai), mirties (jestirtai), laidotuvių (žoktau), kalendorinės (džarapapzanai), lyriškos (gara jolengai). Herojinius arba lyrinius epus sudarė 3 dalys – įžanga, vidurinė (ritmiškai sudėtingesnė, rečitatyvinė) ir baigiamoji (lėtesnė, dainuojama be teksto). Dainavimas monodinis (melodijos rečitatyvinės ar dainingos), vyrauja diatoninės dermės, pasitaiko sumažintų ir padidintų intervalų, pentatonikos.
Populiarios vestuvinės dainos Žar Žar, atliekamos antifoniškai įvairios sudėties choro. Liaudies muzikos instrumentai: dombra, kobyzas, fleita sibizga (pūsdavo piemenys), dauilpazas (mušamasis). Moterys dainuodavo be instrumentinio pritarimo. 19 a. viduryje–20 a. pradžioje garsėjo liaudies dainininkai B. Kožagulovas, Ž. M. Baižanovas, M. Meralijevas, A. S. Koramsinas, J. Berkenbajus, instrumentininkai Kurmangazy, Tatimbetas, D. Šigajevas, I. Dukenovas, poetai ir muzikantai Abajus Kunanbajevas, Džambulas Džabajevas.
Profesionalioji muzika 20 amžiaus pirmoje pusėje
20 a. pirmoje pusėje pradėjo klostytis profesionalioji muzika; ji buvo veikiama Europos ir ypač Rusijos muzikinės kultūros. Sovietiniu laikotarpiu įkurta muzikos mokyklų, konservatorija Almatoje (1944), Kurmangazy muzikos institutas (veikė 1963–72; čia dėstė lietuvių muzikologas A. Venckus ir choro dirigentas A. Jurgutis), imta užrašinėti ir tirti muzikinį folklorą. Veikalų apie liaudies ir profesionaliąją muziką paskelbė A. Zatajevičius (užrašė 2300 kazachų liaudies muzikos kūrinių, 1500 iš jų išleido 2 tomų rinkiniu), A. Žubanovas, B. Jerzakovičius, M. Achmetova, A. Baigaskina, B. Sarybajevas. 1934 Almatoje įsteigtas Kazachijos muzikinis (nuo 1937 Operos ir baleto) teatras. 1934 pastatyta pirmoji kazachų opera – J. Brusilovskio Kyz Žibek. Vėliau operų sukūrė A. Žubanovas (Abajus, su L. Chamidi, 1944), M. Tulebajevas (kazachų muzikiniu folkloru pagrįsta opera Biržanas ir Sara), S. Muchamedžanovas (pirmoji kazachų komiškoji opera Ausulu, 1964) ir kiti.
1938 sukurtas pirmasis nacionalinis baletas – V. Velikanovo Kalkamanas ir Mamyras. 1934 Almatoje įkurtas Kurmangazy liaudies instrumentų orkestras, 1935 – Džambulo (dabar Tarazo) filharmonija ir Valstybinė choro kapela, 1939 – simfoninis orkestras, Kazachijos kompozitorių sąjunga, 1955 – dainų ir šokių ansamblis, 1967 – Jaunasis Almatos baletas (nuo 1976 Kazachijos klasikinių šokių ansamblis), 1965 – Televizijos ir radijo kamerinis orkestras, 1973 – Karagandos muzikinės komedijos teatras, 1981 – kazachų liaudies instrumentų orkestras Otrar Sazi, 1984 – Karagandos simfoninis orkestras. 20 a. viduryje išpopuliarėjo simfonijos, kantatos ir oratorijos žanrai. J. Brusilovskis sukūrė simfoniją Auksinė stepė (1943), V. Velikanovas Kazachiškąją simfoniją (1947). Išryškėjo Kazachijos profesionaliosios muzikos raidos kryptis, kurios svarbiausias bruožas buvo klasikinės rusų ir kazachų muzikos bruožų sintezė.
Operos ir baleto teatro rūmai Almatoje (1941, architektas N. Prostakovas)
Muzika 20 amžiaus antroje pusėje–21 amžiaus pradžioje
20 a. antroje pusėje kūrė M. Tulebajevas (simfoninė poema Kazachstanas 1951), A. Žubanovas (opera Tulegenas Tochtarovas 1947). K. Kužamjarovas sukūrė simfoninę poemą Rizvangul (1950), 5 simfonijas (1971–84), pirmąją uigūrišką operą Nazugum (1956), koncertą smuikui (1982), S. Muchamedžanovas – 3 operas, 4 simfonijas, J. Rachmadijevas – 5 operas, koncertus trimitui (1984) ir smuikui (1986), A. Serkebajevas – roko operą baletą Mano brolis Mauglis (1982). Žymesni jaunesnės kartos kompozitoriai: A. Byčkovas, B. Bajachunovas, G. Grizbilas, G. Žubanova. Kiti žymesni Kazachijos muzikai: dirigentai – T. Abdraševas, Š. Kažgalijevas, N. Tlendijevas, choro dirigentai – G. Dugaševas, F. Mansurovas, A. Molodovas, dainininkai – R. Abdulinas, R. Baglanova, K. Baiseitova, A. Dniševas, R. Džamanova, E. Serkebajevas, B. Tulegenova, pianistės Ž. Aubakirova ir G. Kadyrbekova, violončelininkė G. Murzabekova, dombrininkai – K. Achmedijarovas, B. Karabalina, R. Omarovas, K. Žantleulovas, muzikologai – M. Achmetova, G. Bisenova, V. Dernova, B. Jerzakovičius, K. Kirina, A. Muchambetova, B. Sarybajevas, A. Zatajevičius, A. Žubanovas.
L: M. Achmetova Tradicii kazachskoj pesennoj kul′tury Alma-Ata 1984; A. Muchambetova Instrumental′naja muzyka kazachskogo naroda Alma-Ata 1985; I. Kožabekov Kazachskaja muzyka: tradicii i sovremennost′ Alma-Ata 1992.
1073
Kazachijos kultūra
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos