Kazãchijos teãtras. Su vaidyba buvo susiję senoviniai liaudies žaidimai, vestuvių apeigos, liaudies juokdarių, pasakotojų pasirodymai, improvizuojančių liaudies dainių akynų varžytuvės (aitysai). 18–19 a. buvo populiarūs ku (kuakų, vadinamųjų gudruolių) ir šanšarų, kurie garsėjo improvizaciniais sugebėjimais, teatralizuoti pasirodymai. 19 a. antroje pusėje Orale (1859), Orenburge (1869), Omske (1875) buvo įkurti rusų dramos teatrai. 1907–08 sukurti pirmieji kazachų dramaturgijos veikalai. Nuo 1910 pradėta rengti mėgėjiškus spektaklius kazachų kalba (vienas pirmųjų suvaidintas Semejuje). 1925 Kyzylordoje įkurtas pirmasis profesionalus dramos teatras (1928 perkeltas į Almatą; nuo 1961 Kazachijos M. Auezovo dramos teatras), trupės branduolį sudarė liaudies vaidintojai ir aktoriai mėgėjai. Teatras pastatė B. Mailino (1894–1939), M. Auezovo (1897–1961), G. Musrepovo (1902–85) ir kitų pjesių, kuriose gausu folkloro elementų. Garsėjo režisierius Ž. Šaninas (1892–1938). 4 dešimtmetyje įkurta dramos teatrų Semejuje, Šymkente (abu 1934), Karagandoje, Džambule (dabar Tarazas; abu 1936), Gurjeve (dabar Atyrau; 1938), juose profesionalūs rusų režisieriai pastatė rusų ir užsienio klasikos kūrinių. 1938 ir 1954 Kazachijos M. Auezovo teatro trupę papildė A. Lunačiarskio teatro meno instituto Maskvoje Kazachų studijos auklėtiniai. Per SSRS–Vokietijos karą Kazachijoje spektaklius rodė iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos evakuoti teatrai. Pokario metais teatruose dirbo profesionalūs rusų režisieriai I. Borovas (1899–1961), M. Nasonovas (1899–1952), J. Rutkovskis (1891–1970), kurie kūrybinę veiklą derino su pedagoginiu darbu. Statytos Š. Chusainovo (1906–72), A. Abiševo (1907–2001) pjesės. 5–6 dešimtmetyje profesionalūs kazachų režisieriai A. Tokpanovas (1915–?), M. Goldblatas, B. Omarovas (1927–2008), A. Mambetovas (1932–2009) statė rusų ir užsienio klasikos kūrinius. 7 dešimtmetyje statyti K. Muchamedžanovo (1928–2001), K. Šangitbajevo (1925–2001), T. Achtanovo (1923–94), A. Tažibajevo (1909–98) kūriniai, spektakliai pagal Č. Aitmatovo kūrybą. 8–9 dešimtmetyje režisierius R. Seitmetovas pastatė L. Pirandello, F. Garcíjos Lorcos pjesių, statyti S. Žunusovo (1934–2006), A. Tarazi kūriniai. 7–9 dešimtmečio žymiausiems spektakliams būdinga raiškumas, lakoniškumas, ryškus teatrališkumas, ansambliškumas. 20 a. 10 dešimtmetyje šalyje veikė 35 teatrai, iš jų 12 kazachų, 15 rusų (M. Lermontovo rusų dramos teatras Almatoje, įkurtas 1933, iki 1964 Rusų dramos teatras; Vaikų ir jaunimo rusų teatras, 1945 Almatoje įkūrė režisierė N. Sac, 1995 pavadintas jos vardu). Veikia nacionalinių mažumų teatrai: 1934 Almatoje įkurtas Uigūrų muzikinės komedijos teatras, 1980 Temirtau – Vokiečių dramos teatras (nuo 1988 veikia Almatoje); nuo 1968 Almatoje veikia Korėjos muzikinis teatras (įkurtas 1932 Vladivostoke, 1937–68 veikė Kyzylordoje). Įkurta naujų teatrų Nur Sultane (iki 2019 Astana), Petropavle, Orale, Oskemene, Turkestane. Žymiausi aktoriai: S. Telgarajevas (1910–75), K. Karmysovas (1912–91), R. Koičiubajeva (1913–63), Š. Aimanovas (1914–70, ir režisierius), S. Maikanova (1914–87), Ch. Bukejeva (1917–2011), M. Surtubajevas (1917–97), Z. Suleimenova (1920–94), Š. Džandarbekova (1922–2005), N. Žanturinas (1928–90), S. Orazbajevas (g. 1936), M. Baiserkenovas (g. 1937). Aktoriai rengiami Kazachijos T. Žurgenevo nacionalinėje menų akademijoje Almatoje (iki 2000 veikė įvairiais pavadinimais).
L: N. L′vov Kazachskij teatr: Očerk istorii Moskva 1961.
Kazachijos kultūra
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos