Kazãnės chanãtas, 1438–1552 totorių valstybė Vidurio Pavolgyje.
Susidarė Pavolgio Bulgarijos teritorijoje, suskilus Aukso ordai. Sostinė Kazanė. Chanų dinastijos pradininkas – Ulu Muchamedas (1438–45).
Chanate gyveno totoriai (Pavolgio bulgarų palikuoniai), mariai, čiuvašiai, udmurtai, dalis mordvių ir baškirų. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, amatais, prekiavo su Rusia, Sibiru, Kaukazu, Rytais. Diduomenės aukščiausias sluoksnis buvo karačiai – 4 įtakingiausios giminės, žemiau buvo sultonai ir emyrai, hierarchijos apačioje – murzos, ulonai ir kariai. Didelę įtaką turėjo musulmonų dvasininkija. Gyventojų dauguma – laisvieji valstiečiai. Kariuomenę sudarė chano gvardija, diduomenės būriai, laisvųjų žmonių pašauktinių kariuomenė.
Kazanės chanatas dažnai puldinėjo Rusios žemes. Nuo 15 a. 7 dešimtmečio sustiprėjusi Maskva pradėjo kovoti su Kazanės chanatu. 1487–1521 jis buvo jos vasalas. 1521 sudarė sąjungą su Nogajaus orda, Krymo chanatu ir Astrachanės chanatu, kuriuos rėmė Osmanų imperija. 1524 pripažino save Osmanų imperijos vasalu. 16 a. 3 dešimtmetyje chanato valdovais tapo Girėjų dinastijos atstovai. 1547–48 ir 1549–50 chanatą nesėkmingai bandė užkariauti Rusijos caras Ivanas IV Rūstusis. 1552 jo kariuomenei užėmus Kazanę, Kazanės chanatas žlugo, jo žemės buvo prijungtos prie Rusijos.
415