Kazãnės lingvstinė mokyklà, lingvistinis sambūris, susiformavęs 19 a. pabaigoje Rusijoje, Kazanės universitete. Įkūrėjas – lenkų kalbininkas J. Baudouinas de Courtenay, 1875–83 dirbęs Kazanės universitete. Kiti Kazanės lingvistinės mokyklos atstovai – J. Baudouino de Courtenay mokinys M. Kruszewskis, V. Bogorodickis (1857–1941) ir kiti. Kitaip nei įtakingiausia 19 a. pabaigoje jaunagramatikių mokykla, kuri giminiškas kalbas tyrinėjo lyginamuoju istoriniu metodu, Kazanės lingvistinė mokykla siekė kurti bendrąją (teorinę) kalbotyrą. Savo idėjomis prisidėjo prie šios kalbotyros atsiradimo ir prie struktūralizmo principų įsitvirtinimo 20 a. pradžioje. Kazanės lingvistinės mokyklos atstovai pabrėžė kalbos sistemiškumą – kalbos reiškinių tarpusavio ryšį ir sąveiką. Skyrė fiziologinius ir psichinius kalbos reiškinius (pvz., konkretų garsą ir fonemą kaip psichinį garso ekvivalentą), kalbos statiką ir dinamiką, t. y. sinchroninį ir diachroninį jos funkcionavimą, atkreipė dėmesį į kalbos socialinę diferenciaciją ir tipologinį kalbų tyrimą, leidžiantį parodyti giminiškų kalbų raidos dėsningumus ir funkciškai tapačias negiminiškų kalbų ypatybes. J. Baudouinas de Courtenay ir M. Kruszewskis laikomi naujos kalbotyros šakos – fonologijos – pirmtakais, V. Bogorodickis – eksperimentinės fonetikos pradininku Rusijoje. Su Kazanės lingvistinės mokyklos atstovų novatoriškais darbais buvo gerai susipažinę iš Rusijos kilę Prahos lingvistų būrelio nariai, fonologijos kūrėjai N. Trubeckojus, R. Jakobsonas, t. p. struktūralizmo pradininkas Šveicarijos kalbininkas F. de Saussure’as.
330