Kazãnės universitètas, Kazãnės valstýbinis universitètas (Kazanskij gosudarstvennyj universitet), vienas seniausių ir didžiausių Rusijos universitetų. 2006 veikė 17 fakultetų (Biologijos ir dirvožemio, Chemijos, Ekologijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Geografijos ir geoekologijos, Geologijos, Informatikos ir kibernetikos, Istorijos, Kvalifikacijos kėlimo, Mechanikos ir matematikos, Psichologijos, Tarptautinių santykių ir politologijos, Teisės, Totorių filologijos ir istorijos, Žurnalistikos ir sociologijos); Kalbų, Orientalistikos, Atvirasis institutai, Naberežnočelninsko ir Zelenodolsko filialai. 16 500 studentų, 1137 dėstytojai (iš jų 208 profesoriai ir mokslo daktarai, 585 docentai). Priklauso M. Čebotariovo matematikos ir mechanikos, Biologijos mokslinio tyrimo institutai, A. Butlerovo chemijos institutas, Informacinių technologijų ir kompiuterių, Kultūros sociologijos centrai, Botanikos sodas, V. Engelgardto astronomijos observatorija (įkurta 1837), archeologijos, etnografijos, zoologijos, botanikos, geologijos muziejai, spaustuvė, leidykla, N. Lobačevskio mokslinė biblioteka (įkurta 1804; viena seniausių ir didžiausių Rusijos mokslinių bibliotekų, jos fondą sudaro apie 5 mln. tomų, iš jų 14 inkunabulų, 200 paleotipų, 1500 rankraščių, 3000 kitų retų knygų). Nuo 1821 leidžia mokslo darbus.
Įkurtas 1804 Kazanės imperatoriškasis universitetas. 1925–92 Kazanės valstybinis V. Uljanovo-Lenino universitetas, nuo 1992 dabartinis pavadinimas. Universitete studijavo arba dėstė N. Lobačevskis, A. Butlerovas, N. Zininas, J. Baudouinas de Courtenay (dėstė lietuvių kalbą), L. Tolstojus. 19 a. antroje pusėje universitete studijavo lietuvių, profesoriavo filologas A. M. Ugianskis. Kazanės universiteto spaustuvėje lietuviškais spaudmenimis išspausdinta A. Juškos Lietuviškos dainos (3 tomai 1880–82) ir lietuvių vestuvių aprašas Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių (1880). K. Jauniui 1904 suteiktas universiteto garbės daktaro vardas.