Gimžáuskas Kazimieras, Kazys 1908 01 09Kupriai (Linkmenų vlsč.) 2001 03, Lietuvos saugumo policijos pareigūnas, teistas dėl Holokausto.
Išsilavinimas ir veikla iki sovietinės okupacijos
Mokėsi Linkmenų pradinėje mokykloje, Švenčionių lietuvių gimnazijoje, P. Skargos koedukaciniuose kursuose 1920 Lenkijos okupuotame Vilniuje, Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje (veikė 1915–24 Vilniuje), savarankiškai. Organizavo Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyrius, rinko lietuvių tautosaką, rengė spektaklius. 1924 buvo pašauktas į Lenkijos kariuomenę, kurioje suorganizavo lietuvių būrelį; šis būrelis rinko žvalgybinę informaciją ir ją perduodavo Lietuvos kariuomenei. Lenkijos karinei kontržvalgybai K. Gimžauską susekus, jis 1930 pabėgo į Lietuvos Respubliką.
Kazimieras Gimžauskas (K. Gimžauskas. Tave kaip motiną mylėjau: prisiminimai, laiškai, atsiminimai, dokumentai, Vilnius, 1999)
1931 baigė Karo mokyklą Kaune; leitenantas. Nuo 1931 tarnavo Lietuvos saugumo policijoje. 1932 baigė saugumo ir kriminalinės policijos kursus Kaune. 1931–40 dirbo Valstybės saugumo departamente; 1932–40 saugumo policijos Alytaus apskrities viršininkas. Kovojo su nelegalia Lietuvos komunistų partija ir nacionalistiniu lenkų pogrindžiu, platinusiu antilietuvišką literatūrą Pietų Lietuvoje. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir Atsargos karininkų sąjungai.
Sovietų Sąjungos ir nacių okupacijų metai
1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą, 1940 07 NKVD areštuotas; kalintas ir kankintas Devintajame forte, 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pabėgo. 1941 07 Lietuvos laikinosios vyriausybės buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento Kaune Tardymo skyriaus viršininku. 1941 12 01–1944 lietuvių saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininko Aleksandro Lileikio pavaduotojas. Eidamas šias pareigas (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto specialiu įsakymu K. Gimžausko darbas lietuvių saugumo policijoje buvo aprobuotas) aktyviai dalyvavo antinacinėje rezistencijoje: buvo Lietuvių fronto Vilniuje karinio štabo žvalgybos skyriaus vadas, Kęstučio organizacijos Vilniaus apygardos štabo narys, teikdavo reikiamas žinias Lietuvių fronto vadovams.
M. Krupavičius (nacių okupacijos metais gelbėjęs žydus) ir P. Padalis (vienas Lietuvių fronto vadovų) teigė, kad K. Gimžauskas saugumo policijoje dirbo Lietuvos pogrindžio įsakymu, pasak P. Padalio, dėl K. Gimžausko gautos informacijos nuo nacių teroro (deportacijų, mobilizacijos ir įkalinimo) buvo išgelbėti tūkstančiai lietuvių (tarp jų žymių visuomenės veikėjų, Lietuvos pogrindžio aktyvistų). 1944 pasitraukė į Vokietiją.
Veikla nuo 1945
1945–47 Vokietijoje vykdė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto užduotis – sekė siunčiamus į Vokietiją sovietinius agentus. 1956 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 1975–82 JAV lietuvių bendruomenės Floridos apygardos valdybos pirmininkas, vėliau buvo šios valdybos narys. Priklausė V ir VI Pasaulio lietuvių bendruomenės seimui. 1979 JAV lietuvių bendruomenės 9‑osios tarybos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
Pradėjus tirti K. Gimžausko veiklą per II pasaulinį karą, 1994 sugrįžo į Lietuvą (1996 neteko JAV pilietybės). 1997 Lietuvos generalinėje prokuratūroje jam buvo iškelta baudžiamoji byla (kaltintas pagal Atsakomybės dėl Lietuvos gyventojų genocido įstatymą). K. Gimžauskas tapo pirmuoju Lietuvos piliečiu, kurį 2001 Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl Holokausto; nuo bausmės vykdymo buvo atleistas dėl senatvės ir sveikatos būklės.
Parašė knygą Tave kaip motiną mylėjau: prisiminimai, laiškai, atsiminimai, dokumentai (1999).
L: B. Šaknys Nenugalėtas / K. Gimžauskas Tave kaip motiną mylėjau: prisiminimai, laiškai, atsiminimai, dokumentai Vilnius 1999; P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458