Kazmieras III Didỹsis (Kazimierz III Wielki) 1310 04 30 1370 11 05Krokuva, Lenkijos karalius (1333–70). Paskutinis Piastų dinastijos. Vladislovo I Lokietkos sūnus. Remdamasis sąjunga su popiežiumi ir Vengrija siekė sustiprinti valstybės tarptautinę padėtį, sureguliuoti jos santykius su kaimynais. 1335 pasiekė (atsipirko), kad Jonas Liuksemburgas atsisakytų pretenzijų į Lenkijos sostą. 1339 susitarė su Vengrijos karaliumi Karoliu Robertu, kad po Kazimiero mirties (jis buvo 4 kartus vedęs, pirmąkart, 1325, Gedimino dukterį Aldoną, bet sūnų neturėjo) Lenkijos sostą paveldės Karolio Roberto sūnus Liudvikas (būsimasis Liudvikas I). 1343 sudarė su Vokiečių ordinu Kaliszo taiką (perleido kryžiuočiams Rytų Pamarį ir Kulmą, atgavo Kujaviją ir Dobrynės žemę). Siekė susigrąžinti Sileziją, 1345–48 nesėkmingai kariavo su Čekija.
Kazimieras Didysis (aliejus, 1768–71, dailininkas M. Bacciarelli, Varšuvos karalių pilies muziejus)
Kazimieras Didysis (aliejus, 1768–71, dailininkas M. Bacciarelli, Varšuvos karalių pilies muziejus)
Kazimieras Didysis. Seimas Wiślicoje (tušas, prieš 1807, dailininkas P. Smuglevičius, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Lenkijos karalius Kazimieras suteikia Sandomiero žemės Małe Tursko kaimui vokiečių teisę ir teismo imunitetą. Kazimiero majestotinis antspaudas (Bełzas, 1353; Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
Vengrijos padedamas 1349–52 užėmė Haličą ir dalį Voluinės (dėl šių žemių iki mirties kariavo su lietuvių kunigaikščiais Liubartu, Kęstučiu). 1356 prisijungė Mazoviją. Lenkija Kazimiero III Didžiojo valdymo laikais išsiplėtė nuo apie 106 000 iki apie 270 000 km². Vidaus politikoje siekė centralizuoti valdymą (rėmėsi Karaliaus taryba ir seniūnais). Skatino miestų (maždaug šimtui suteikė miesto teises), amatų, prekybos ir kasybos (ypač Mažojoje Lenkijoje) plėtotę. 1334 suteikė privilegijų žydams. 1356–62 kodifikavo paprotinę teisę (Wiślicos ir Petrakavo statutai). Sutvarkė mokesčius, įvykdė pinigų reformą. Pastatydino apie 50 pilių. 1364 įkūrė Krokuvos universitetą.