Liáudis Kazimieras 1901 01 10Baisogala 1989 05 25Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. KGB generolas majoras (1956). Nuo 1925 priklausė SSKP. Prieš I pasaulinį karą su šeima išvyko į Rusiją, ten įsitraukė į bolševikų veiklą. 1917 pabaigoje–1919 Raudonosios gvardijos, 1919–24 Sovietų Rusijos kariuomenės karys; dalyvavo kovose su Vokietijos, Ukrainos Liaudies Respublikos, Lenkijos kariuomenėmis, slopino pasipriešinimą bolševikams Vidurinėje Azijoje. 1925–32 dirbo partinį, švietimo darbą, 1932–39 SSRS kariuomenės ir karinio jūrų laivyno politinis darbuotojas. 1941–43 nacių Vokietijos okupuoto Dnieprodzeržinsko Ukrainos komunistų partijos komiteto sekretorius.
1944 K. Liaudis grįžo į Lietuvą. 1944–47 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius (atsakingas už žemės ūkį). 1947–50 LSSR žemės ūkio ministras ir Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas. Vadovavo prievartinei valstiečių ūkių kolektyvizacijai (kolektyvizacija. LIETUVOJE) ir trėmimams: 1948–50 LSSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto įgaliotinis trėmimams Zarasų, Rokiškio, Utenos, Anykščių ir Ukmergės apskrityse, 1950–53 – Klaipėdos srityje (Lietuvos gyventojų trėmimai). 1950–52 Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos srities komiteto I sekretorius, 1953–54 LSSR vidaus reikalų ministras.
1954–59 LSSR KGB (Valstybės saugumo komitetas) pirmininkas. Plėtė KGB agentūrą Vilniuje ir Kaune, didino padalinius rajonuose, bet nesugebėjo sulaikyti Lietuvoje stiprėjančių lietuvių patriotizmo, tautinio atgimimo tendencijų. 1959 iš KGB pirmininko pareigų atleistas. 1944–60 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto ir jo biuro narys, 1960–86 partijos Revizijos komisijos pirmininkas. 1946–54 SSRS, 1951–59 ir 1963–89 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.
2769