Sapiegà Kazimieras Povilas Jonas apie 1642Gardinas 1720 03 13Gardinas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karo veikėjas. Kunigaikštis. Povilo Jono Sapiegos sūnus, Mykolo Pranciškaus Sapiegos ir Aleksandro Povilo Sapiegos tėvas. Benedikto Povilo Sapiegos brolis. Studijavo Grazo, Leuveno ir Paryžiaus universitetuose. Krikštatėvis Kazimieras Leonas Sapiega jam užrašė daug žemės valdų, tarp jų Kretingą, Skuodą. 1667 vedęs Kristiną Barborą Hlebavičiūtę gavo naujų valdų, paveldėjimo teisę į Biržų Radvilų turtą po jų mirties. 1668 mirus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovui Jonui Kazimierui parėmė kunigaikščio Mykolo Kaributo Višniovieckio, jam 1673 mirus – Jono Sobieskio kandidatūrą į ATR valdovo sostą. 1670–81 K. P. J. Sapiega buvo Polocko vaivada, 1681–82 – LDK lauko etmonas, 1683–1703 ir 1707–08 – LDK didysis etmonas. 1682–1703 ir 1707–20 Vilniaus vaivada.
Kazimiero Povilo Jono Sapiegos portretas (vario raižinys, 18 a., dailininkas Janas Fryderykas Mylius; pagal nežinomo dailininko paveikslą; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Už kariuomenės laikymą bažnytiniuose dvaruose Vilniaus vyskupo K. K. Bžostovskio 1694 ekskomunikuotas; 1696 bausmė atšaukta. Būdamas LDK didžiuoju etmonu K. P. J. Sapiega ėmė vaidytis su ATR valdovu. Per 1683 09 12 ATR kariuomenės (vadas J. Sobieskis) mūšį su Turkijos kariuomene prie Vienos K. P. J. Sapiegos vadovaujami LDK daliniai delsė pulti, plėšikavo Vengrijoje; taip K. P. J. Sapiega elgėsi ir per kitus karo žygius, žlugdė ATR valdovo iniciatyvas ATR Seime.
Tarp LDK didikų kilus ginčams dėl Liudvikos Karolinos Radvilaitės didžiulių turtų, K. P. J. Sapiega užėmė jos Neuburgo valdas Vokietijoje (tam pritarė Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas). Susidariusi antisapieginė Oginskių ir Pacų Valkininkų konfederacija 1700 11 18 mūšyje prie Valkininkų sumušė Sapiegų kariuomenę. Pagalbos K. P. J. Sapiega ieškojo užsienyje. Kilus Šiaurės karui (1700–21; tarp Rusijos ir Švedijos) K. P. J. Sapiega rėmė Švedijos karalių Karolį XII (1702 kartu užėmė Vilnių). Už tai ATR valdovo Augusto II buvo apkaltintas išdavyste, 1703 ATR Seimo pašalintas iš valstybinių pareigų, bet ir toliau jas ėjo. 1703 dalyvavo ATR valdovui Augustui II priešiškoje Didžiosios Lenkijos, 1704 – Varšuvos konfederacijoje, kuri paskelbė, kad Augustas II nušalinamas nuo sosto. Rėmė 1704 ATR valdovu tapusį Švedijos statytinį Stanislovą Leščinskį. 1708 atsisakė LDK didžiojo etmono pareigų (jas perėmė Jonas Kazimieras Sapiega). 1709 Augustui II grįžus į ATR valdovo sostą, K. P. J. Sapiega buvo amnestuotas.
K. P. J. Sapiegos Manifesto (1699, Varšuvos nacionalinė biblioteka) antraštinis lapas
L: Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415