Stabráuskas Kazimieras (lenkiškai Kazimierz Stabrowski), Stabròvskis 1869 11 21Kruplianai (prie Slanimo, Baltarusija) 1929 06 08Garwolin (Lenkija), Lietuvos ir Lenkijos tapytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1887–94 mokėsi Peterburgo dailės akademijoje, 1894–97 – Juliano akademijoje Paryžiuje. Keliavo po Turkiją, Palestiną, Artimųjų Rytų kitas šalis. 1901 apsigyveno Varšuvoje. 1904 jo pastangomis įkurta Varšuvos dailės mokykla (1904–09 jos direktorius). Susipažinęs su M. K. Čiurlioniu entuziastingai rėmė lietuvių parodų idėją; 1907–12 pats dalyvavo Lietuvių dailės draugijos parodose. Per I pasaulinį karą gyveno Sankt Peterburge ir Maskvoje, vėliau grįžo į Lenkiją. 1922 Varšuvoje įkūrė dailininkų mistikų draugiją Sursum corda.
Kūryba
Nutapė peizažų (Kaimo tyla 1900, Baltoji naktis Suomijoje, Baltoji naktis Peterburge, Ruduo, ciklai Liūdna šalis, Audra slenka), figūrinių kompozicijų (Mirties šmėkla 1909, Rudens auksinė pasaka 1910, Aukso rūmai 1912), portretų (Karalaitė magiško kristalo, Portretas panelės M., Portretas pono B. fantastiniais rūbais, abu 1909). Kūrybai būdinga simbolizmo, neoromantizmo, moderno bruožai, fantastinė, alegorinė tematika, ekspresyvumas, realistinių formų stilizacija, šešėliavimas; peizažai daugiausia realistiniai. Kai kuriems kūriniams įtakos turėjo M. K. Čiurlionio kūryba.
K. Stabrauskas. Rudens auksinė pasaka (tempera, pastelė, 1910, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Naujoji pinakoteka Miunchene.
L: Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas / sud. V. Kilinskienė Kaunas 2016.