Šaulỹs Kazimieras Steponas 1872 01 28Stemplės 1964 05 09Lugano (palaidotas Pambio Noranco, dabar Lugano dalis, 1968 palaikai perkelti į koplyčią Vereno kapinėse Romoje), lietuvių kunigas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas. Vasario 16 Akto signataras. Prelatas (1927). 1890–95 mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, nuo 1895 studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1899 įgijo teologijos magistro laipsnį, įšventintas kunigu. 1899–1901 vikaravo, 1901–06 buvo gimnazijų kapelionas Panevėžyje. 1906–22 dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje, 1922–40 ir 1941–44 – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, buvo Bažnytinės teisės katedros vedėjas. Profesorius. 1911–20 Žemaičių vyskupo sekretorius, 1920–26 Žemaičių vyskupijos kancleris, 1926–44 Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras.
Kazimieras Steponas Šaulys
1917 09 Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą. Prisidėjo prie Lietuvos laikinųjų konstitucijų (1919–22) rengimo. 1920–22 Steigiamojo Seimo atstovas (1922 07 iš Seimo pasitraukė). Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikėjas, 1922–34 jos centro komiteto narys. Rūpinosi neturtingųjų globa, šalpa, buvo socialinės rūpybos, švietimo draugijų vienas steigėjų.
K. S. Šaulys (sėdi trečias iš dešinės) su kitais Lietuvos Tarybos nariais (1917; Lietuvos nacionalinis muziejus)
Bendradarbiavo žurnaluose Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tiesos kelias, Draugija, Dziennik Wileński, laikraštyje Viltis.
1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1945 gyveno Šveicarijoje.
Svarbiausi veikalai: Krikščioniškoji demokratija (1906), Demokratai ir krikščionys demokratai enciklikų prasme, Socijalistai ir mūsų socijališkieji reikalai (abu 1907), Sociologija (1920), Kanoniškojo proceso teisė (1927).
2017 K. S. Šauliui pastatytas paminklas Švėkšnoje.
Gedimino 2 (1928) ir 1 laipsnio (1938) ordinai.
A. Katilius Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys Vilnius 2016.