Vasiliáuskas Kazimieras 1879 03 17Paberžėliai (Baisogalos vlsč., Kėdainių apskr.) 1957 11 24Kaunas, lietuvių mechanikos inžinierius. Medžiagų atsparumo (medžiagų mechanikos) ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1946). Techn. m. dr. (1939).
Išsilavinimas ir veikla
1907 baigęs Rygos politechnikos institutą iki 1916 dirbo mechanikos inžinieriumi Brianske, Šiauliuose, Kalvarijoje, Kazanėje. 1916–18 dėstė technikos mokyklose Kazanėje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1918–22 dirbo Susisiekimo ministerijos Plentų, vandens kelių ir miestų valdyboje Kaune. 1920 su kitais įsteigė Aukštųjų kursų Technikos skyrių ir jame dėstė. 1922–57 dėstė Lietuvos universitete (1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–50 Kauno universitetas, nuo 1950 Kauno politechnikos institutas). 1922 įkūrė Medžiagų atsparumo laboratoriją ir Statybinės mechanikos katedrą, kuriai 1922–56 vadovavo, 1922–27 Technikos fakulteto mokslinis sekretorius, 1927–33 ir 1936–40 dekanas; profesorius (1930). 1920–42 dar dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1948–50 dar ir Technikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojas. SSRS statybos ir architektūros akademijos akademikas (1957).
Kazimieras Vasiliauskas
Mokslinė veikla ir knygos
Parašė pirmuosius medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos vadovėlius lietuvių kalba, monografijų, mokslinių straipsnių. Svarbiausi veikalai: Elementarinis medžiagų atsparumo kursas (1935), Medžiagų atsparumas (1941), Medžiagų atsparumo pagrindai (1949), Statybinės statikos pagrindai (1953), Medžiagų atsparumas (su kitais, 1959). Sukūrė kinematorių su programine mechanine valdymo sistema tekinimo staklėms valdyti.
Apdovanojimai
Gedimino (1929) ir Vytauto Didžiojo (1933) 3 laipsnio ordinai.