Kazimieras Vežbickis

Vežbckis Kazimieras (Casimirus Wierzbicki), Viežbickis 1704 02 22Vitebsko vaivadija 1755 03 24Žadiškės, Lietuvos filosofas, logikas. Laisvųjų menų ir filosofijos (1738) bei teologijos (1743) daktaras. Vienuolis jėzuitas (1720).

Išsilavinimas

1726 baigė Gardino jėzuitų kolegiją (filosofiją), 1733 – Vilniaus universitetą (teologiją).

Pedagoginė veikla

Gardino, Varšuvos ir Slucko jėzuitų kolegijose dėstė poetiką ir retoriką, 1738–50 Vilniaus universitete – retoriką, logiką, filosofiją, teologiją ir teisę, buvo Filosofijos, Teologijos fakultetų dekanas. 1746–52 Vilniaus kilmingųjų, 1752–55 Žadiškių jėzuitų kolegijų rektorius.

Pažiūros

Pažiūroms būdinga nuosaikus nominalizmas, iš dalies sensualizmas. K. Vežbickis teigė, kad universalijos egzistuoja tik mąstyme, pabrėžė jutiminio pažinimo reikšmę. Rėmėsi J. Dunso Škoto teiginiais, kritikavo Tomą Akvinietį, bet kai kuriuos klausimus sprendė tomistiškai.

Logika

Logiką traktavo kaip mąstymo techniką. Loginių aibių teorijoje, teiginių logikoje (ją K. Vežbickis labiausiai plėtojo), modalinėje logikoje, loginėje semantikoje reiškė idėjas, artimas šiuolaikinėms.

Veikalai

Svarbiausias veikalas Logika (Logica 1739). Lotynų bei lenkų kalbomis parašė pedagogikos, istorijos ir religijos veikalų.