Kazmiero privilègija, 1447 05 05 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorams, Bažnyčiai ir miestiečiams už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų sutikimą, kad didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis priimtų Lenkijos karaliaus vainiką, duota privilegija.
Tai pirmoji privilegija su didžiojo kunigaikščio įsipareigojimais: nemažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos, į valstybines pareigas skirti tik vietos didikus, teikti jiems pirmenybę skiriant dvasininkus į vakuojančias vietas, nesuimti bajoro be teismo (buvo 1434 privilegijoje), leisti laisvai išvykti į užsienį.
Didysis kunigaikštis atsisako prievolių, kurias jam iki tol atlikdavo bajorų valstiečiai (išimtis – jo paties bajorams ar Bažnyčiai atiduotų valstiečių prievolės; išplėsta 1434 privilegija), išskyrus pilių statymą ir pasėdžius. Pažadama nepriimti į didžiojo kunigaikščio žemes žmonių, pabėgusių iš kitų žemvaldžių, o pastariesiems draudžiama priimti didžiojo kunigaikščio valstiečius bėglius (dėl to radosi neišeiviniai valstiečiai). Žemvaldžiams perleidžiama teisė teisti savo valstiečius.
Pirmą kartą garantuojamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių luominės teisės.
Privilegija buvo taikoma visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijuotiems žemvaldžiams, neatsižvelgiant į jų tikybą, įtvirtino feodalinį imunitetą, buvo vienas baudžiavos teisinio įforminimo etapų.
683