Kazmiero teisýnas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio patvirtintas teismo sprendimų (daugiausia dėl turto vagysčių) rinkinys, galiojęs 1468–1529 Aukštaitijoje ir vadinamojoje Juodojoje Rusioje. Pirmas bandymas Lietuvoje kodifikuoti teisę.
Teisyną sudaro 25 straipsniai.
Nustato, kad už vagystę baudžiama nuo 7 metų amžiaus. Nusikaltėlis asmeniškai atsako už nusikaltimą, o jo šeima ir giminės – tik tada, jei žinojo apie nusikaltimą. Bausmė priklauso nuo vogto daikto vertės ir nuo to, kelintą kartą vogta. Vagį leidžiama kankinti, kad prisipažintų. Už karvės arba ne mažiau kaip pusės kapos grašių vagystę vagis pakariamas. Drausta priimti ir laikyti valkatas (taip kovota su nelaisvų žmonių pabėgimu). Nusikaltėlį teisia jo ponas; kai šis teisti atsisako, abu kviečiami į vietininko arba tijūno teismą. Jeigu vagies ponas padeda vogti, žino apie vagystę arba naudojasi pavogtais daiktais, tai jis atsako taip pat kaip ir vagis. Teismas gali atiduoti teisti vagį nukentėjusiajam. Už vagystę baudžiami ir šeimyniškiai (patriarchaliniai vergai). Pavogusieji pirmą kartą atsako savo valdomu turtu – banda (šeimininko jiems skirtu žemės sklypu). Jeigu šeimyniškis neturi bandos, sumoka jo ponas, o šeimyniškis baudžiamas kūno bausme. Pavogęs antrą kartą arba didelės vertės daiktą šeimyniškis pakariamas.
Trys straipsniai nustato žemės ginčų tvarką.
P: Kazimiero teisynas Vilnius 1967.