Kaziuko mugė
Kaziùko mùgė, šventė ir tradicinis prekymetis, vykstantis Vilniuje ir kitur kovo pradžioje.
1602 karalaitį Kazimierą paskelbus šventuoju Kaziuko mugė buvo sudedamoji religinės šventės dalis. 1827 pirkliai gavo privilegiją Katedros aikštėje rengti kelių dienų mugę; jos metu buvo statoma palapinės, stoginės, prekystaliai. 1901 turgus iškeldintas į Lukiškių aikštę, po Antrojo pasaulinio karo Kaziuko mugė vyko Kalvarijų turgavietėje, 1991 perkelta į Pilies gatvę, vėliau ir į kitas Senamiesčio gatves. Į mugę gaminius suveždavo artimų ir tolimesnių Vilniaus apylinkių amatininkai (audėjai, drožėjai, kalviai, pynėjai, puodžiai) ir valstiečiai (19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje suvažiuodavo 1500–2400 vežimų). Prekiauta mediniais ir pintais rakandais, kinkomojo transporto priemonėmis, žemdirbystės įrankiais, drožiniais, keramikos ir kitais dirbiniais, žaislais, audiniais, mezginiais, verbomis, riestainiais, meduoliais.
Kaziuko mugė Lukiškių aikštėje (1931 03 04; fotografas Adam Jankowski)
Kaziuko mugė
20 amžiuje šventės religinis aspektas sumenko, 1935 mugės senąsias tradicijas ėmė puoselėti studentija, nuo 20 amžiaus antros pusės – kultūros įstaigos, nuo 20 amžiaus pabaigos mugę globoja miesto savivaldybė. Daugėja pintų daiktų, dailės kičo, kalvystės dirbinių, papuošalų, suvenyrų, verbų; prekiaujama ir pramonės dirbiniais. Nuo 21 amžiaus pradžios Kaziuko mugė prasideda teatralizuotu atidarymu – atrakinama simbolinė vartų spyna, skelbiama mugės pradžia. Groja muzikantai, vyksta vaidinimai. Kaldinamos proginės Kaziuko mugės monetos, veikia karčema. Į Kaziuko mugę dalyviai suvažiuoja iš visos Lietuvos, atvyksta svečių iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos.
Kaziuko mugė pradėta rengti ir kituose miestuose (Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitur), mokyklose.
Kaziuko mugė
Kaziuko mugė
2271