Kazl Rūdà, miestas Lietuvos pietvakarinėje dalyje; savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras. 5495 gyventojai (2022). Miestas įsikūręs Kazlų Rūdos miškų masyvo pietuose. Stačiakampio plano. Geležinkeliai į Kauną, Karaliaučių, Alytų. Medienos drožlių plokščių (IKEA Industry Lietuva), tekstilės gaminių (Sparta Textile) gamyba, metalo gaminių (Kazlų Rūdos liejykla); šiluminės energetikos įrenginių bendrovė Kazlų Rūdos metalas. Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.
Švč. Jėzaus Kristaus Širdies bažnyčia (1925) Kazlų Rūdoje
Kazlų Rūdos herbas
Kryžminio plano trinavė Švč. Jėzaus Kristaus Širdies bažnyčia (1925). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, K. Griniaus gimnazija, 2 pagrindinės, pradinė, muzikos, Saulės mokyklos, lopšelis‑darželis, mokykla-darželis, kultūros centras, biblioteka. Sporto centras. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras (Miško muziejus). Valstybės saugomas Kazlų Rūdos parkas (9 hektarai). Į pietryčius nuo miesto yra Kazlų Rūdos draustinis.
Istorija
1737 minima Kazlos deguto varykla; 1744 ji ėmė lydyti ir rūdą (19 a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies), įsikūrė Kazlų Rūdos kaimas. 1861 per 2 km nuo jo, prie Lentvario–Virbalio geležinkelio, buvo pastatyta Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863–1864 sukilimą ties juo įvyko kautynių (vienos didžiausių – 1863 02 02 prie Čystos Būdos). Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, Jonas Žilinskas.
1911 geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgūs. 1915 vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–26 Kazlų Rūda išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus; veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai. 1923 atidaryta lietuviška pradžios mokykla. 1925 pastatyta medinė bažnyčia. 1931–50 Kazlų Rūda buvo valsčiaus, 1950–62 rajono centras.
Per 1941 Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 vasarą Kazlų Rūdos miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, Kazlų Rūdos miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 pabaigoje apylinkėse, Valstybės saugumo ministerijos (MGB) duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės.
1983–87 buvo rengiama Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos medžiaga. 1950 Kazlų Rūda gavo miesto teises. 1996 patvirtintas jos herbas ir vėliava. 1827 buvo 233, 1883 – 455, 1897 – 771, 1923 – 1338, 1959 – 3478, 1970 – 4400, 1989 – 7715, 2001 – 7401, 2011 – 6635, 2021 – 5590 gyventojų.
Kazlų Rūda
2025