kazuistika
kazustika (pranc. casuistique < lot. casus – atvejis, atsitikimas), bendrų principų (dorovės normų) taikymas atskiriems atvejams (kazusams). Apibrėžia elgesį tam tikromis sąlygomis. Taikyta scholastinėje teologijoje (perimta iš stoikų), vėliau (ypač 17–18 a.) kazuistiką plėtojo jėzuitai.