Kazvin

Kazvin (Qazvīn, Kazvnas), miestas Irano šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Teherano; ostano centras. 325 800 gyventojų (2004). Kazvinas įsikūręs Elburso pietinėje papėdėje, apie 1220 m aukštyje. Plentai ir geležinkeliai į Teheraną, Tebrizą. Tekstilės, elektrotechnikos, maisto (vaisių ir daržovių apdorojimo, mėsos, vyno) pramonė. Žemės ūkio produktų prekyba.

Kuško vartai Kazvine (20 a. pradžia)

Architektūra

Seldžiukų laikotarpio Kabir Džamės, Sandžidės mečetės, Sefevidų laikotarpio Pandže Ali, Alnabi, Heidarijės mečetės, Čehel Sotuno rūmai, Mohammado Abad Choreho karavansarajus, Keisarijės turgus. Kadžarų laikotarpio statiniai: Salehijės mečetė ir medresė (1845), Sardaro mečetė ir medresė (1853), Aminihos mečetė (1897), Chano (1799–1873), Lalu (1846), Zargaros (1867) ir Hadž Kazemo (1878) vandens rezervuarai, Safos pirtis (1881), Kuško ir Teherano vartai (abeji 20 a. pradžia).

Istorija

Miestą apie 250 įkūrė ir jį Šad Šapūru pavadino Persijos šachas Šapūras I. Valdant Sasanidams (224–651) tapo svarbiu prekybos ir kultūros centru. 7 a. islamo sklaidos vienas punktų. Abasidų laikais (750–1258) provincijos centras; valdant Harūnui ar Rašidui (786–809) apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. 1013 užimtas Gaznevidų valstybės valdovo Mahmudo Gazniečio, 1220 – mongolų (priklausė Chulaguidams); šiuo laikotarpiu miestas sunyko. Nuo 1502 priklausė Sefevidams; vėl paspartėjo Kazvino plėtra. Šachas Tahmaspas I (valdė 1524–76) iš Tebrizo į Kazviną perkėlė sostinę (iki 1598). 18 a. pabaigoje tapo Persijos prekybos su Persijos įlankos, Kaspijos jūros ir Mažosios Azijos kraštais pagrindiniu centru. 1979 Irane prasidėjus neramumams, mieste vyko vietos gyventojų ir vyriausybės kariuomenės susirėmimai. Labai nukentėjo per žemės drebėjimus (didžiausi – 970, 1119, 1809).

2271