Kazys Binkis

Kazys Binkis

Bnkis Kazys 1893 11 16Gudeliai (Papilio vlsč.) 1942 04 27Kaunas, lietuvių rašytojas. 1908–10 mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje, Voroneco (Pastovių rj., Vitebsko sr.) žemės ūkio mokykloje. 1912 atvyko į Vilnių; buvo L. Giros asmeninis sekretorius. 1914 grįžo į gimtinę. 1915 Vilniuje baigęs mokytojų kursus mokytojavo Papilyje. 1918–19 dalyvavo kairiųjų eserų veikloje Biržų apskrityje. Lenkijai užėmus Vilnių įstojo savanoriu į Geležinio Vilko pulką, sukūrė karo dainų (Geležinio Vilko maršas). 1920–23 Berlyno universitete lankė literatūros ir filosofijos paskaitas, rūpinosi Švietimo ministerijos knygų spausdinimu Leipcige; susipažino su naujuoju Europos menu. Grįžęs į Lietuvą telkė jaunus menininkus, rengė jų sueigas (paldieninkus), propagavo modernizmą.

Susibūrusi avangardistinė keturvėjininkų literatūrinė grupuotė paskelbė kolektyvinę naujojo meno programą Keturių vėjų pranašas (1922). K. Binkis vertėsi žurnalistika, nesėkmingai bandė ūkininkauti.

Grožinė kūryba

Eilėraščius pradėjo skelbti 1913. Bendradarbiavo žurnale Vaivorykštė, almanache Pirmasai baras. Ankstyvosios lyrikos (rinkinys Eilėraščiai 1920) motyvai – kaimo gamta, jaunatviška meilė. Eilėraščiai tradiciškai dainingi, kupini džiaugsmingos nuotaikos, valiūkiško žaismingumo; juose ryškūs ir nauji lietuvių poetikos poslinkiai – niuansuotas impresionistinis vaizdas, intymios intonacijos, lanksti kalba, preciziška forma (eilėraštis Gėlės iš šieno, trioletų ciklas Utos). K. Binkio staigų posūkį į modernizmą žymi eilėraščių rinkinys 100 pavasarių (1923 ²1926), kuriame įtvirtinta ekspresyvi plakatiška raiška, ironija, prozaizmai, sinkopis ir verlibras; oratorinio tipo eilėraščiuose vyrauja vėjavaikio įvaizdis, jaunystės, stichijos (vitališkumo, maišto, vėjo), kuriamųjų žmogaus galių kultas. K. Binkio kūryba atnaujino lietuvių poeziją ir pakreipė ją vakarietiško modernizmo linkme. Sudarė poezijos antologijas Vainikai (1921), Antrieji vainikai (1936). Rūpindamasis kaimo švietimu Alijošiaus slapyvardžiu sukūrė humoristinių poemų ir eiliuotų feljetonų (rinkinys Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos 1928, Ir t. t. 1931). Reikšminga jo kūryba vaikams: nuotaikingos didaktinės poemėlės Atsiskyrėlis Antanėlis (1930), Meškeriotojas (1935), Dirbk ir baiki (1936), Jonas pas čigonus, Kiškių sukilimas (abi 1937), Keistutis pas Gediminą (1940). Moralinės problematikos pjesėje Atžalynas (išleista ir pastatyta 1938, televizijos spektaklis 1982, režisierius M. Karklelis) gyvai ir įtaigiai vaizduojamas moksleivių gyvenimas, reiškiamas tikėjimas gėriu. 1940 sukurta groteskinė drama Generalinė repeticija (pastatyta 1948 Hanau karo pabėgėlių stovykloje, išleista 1958, pastatyta 1959) modernia sąlygiška forma išryškina karo absurdą, skatina diskutuoti apie žmogaus egzistencijos tragizmą; turėjo įtakos lietuvių teatro plėtotei.

Kita kūryba

Parašė šviečiamojo pobūdžio istorijos knygų (Vilnius 1323–1923, su P. Taruliu, 1923, Kaip Vytautas Didysis sutriuškino kryžiuočių galybę 1930, Naujoji Lietuva 1938), biografines apybraižas apie A. Smetoną (1934) ir M. Valančių (1935). Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, L. Tolstojaus ir kitų rašytojų kūrinių.

Vertimai

K. Binkio kūrinių išversta į latvių, vokiečių, lenkų, armėnų, rusų kalbas.

Alijošius

R: Raštai 2 t. Vilnius 1973; Raštai t. 1–6 Vilnius 1999–2005. L: V. Kuzmickas Kazys Binkis Kaunas ²1985.

996