kėbulas

automobilio kėbulas

kbulas, automobilio ar priekabos dalis, sudaranti ertmę keleiviams ir (ar) kroviniams vežti. Autobusų, sunkvežimių, priekabų, puspriekabių ir kai kurių lengvųjų automobilių (dažniausiai didelių visureigių pikapų) kėbulas tvirtinamas prie laikančiosios konstrukcijos – rėmo (standžiai sujungtų metalinių profilių). Nedidelių krovininių automobilių, mikroautobusų ir daugumos lengvųjų automobilių kėbulas yra laikančioji konstrukcija, prie kurios tvirtinamos kitos automobilio detalės (pvz., pakabos, stabdžių, vairo sistemos elementai) ir agregatai (variklis, pavarų dėžė). Lengvojo automobilio kėbulą dažniausiai sudaro karkasas, stogas, dugnas, priekiniai ir galiniai sparnai, variklio gaubtas, bagažinės dangtis, durelės, stiklai. Karkasas dažniausiai suvirinamas iš plieninių ar aliumininių profilių ir lakštų.

Prie karkaso tvirtinamos kėbulo dalys dažniausiai štampuojamos iš plieninių arba aliumininių lakštų, kartais daromos iš kompozicinių medžiagų (pvz., stiklo pluošto). Kėbulo paviršius cinkuojamas, gruntuojamas, dažomas, dengiamas antikorozine danga (pvz., mastika). Kėbulo vidus aptaisomas garsą, mechaninius virpesius ir šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Labiausiai paplitęs sedanas, universalusis ir kombinuotasis kėbulas. Dažnai kėbulo rūšis lemia ir lengvojo automobilio pavadinimą: sedanas, kabrioletas, limuzinas, furgonas, pikapas, lando, fajetonas. Sunkvežimio kėbulą dažniausiai sudaro atvira arba uždara krovinių dėžė (karkasas, suvirintas iš metalinių profilių, grindys, šoniniai ir galiniai bortai), vairuotojo kabina. Būna specialios paskirties sunkvežimio kėbulų, pvz., kurui, betonui vežti. Automobilinės cisternos kėbulas būna apskrito ar ovalaus skerspjūvio su viena arba keliomis angomis, uždaromomis sandariais dangčiais ar čiaupais. Izoterminių sunkvežimių ar priekabų kėbulas turi šiluminę izoliaciją ir šaldymo bei šildymo įrangą. Autobusų ir mikroautobusų kėbule yra liukų, bagažinių, kelerios durys.

2217