Kecskemét (Kèčkemėtas), miestas Vengrijos vidurinėje dalyje, į pietryčius nuo Budapešto, Alföldo žemumoje; Bács‑Kiskuno medės centras.
110 700 gyventojų (2019). Plentai ir geležinkeliai į Budapeštą, Szegedą. Mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo, medienos apdirbimo, maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, vyno, likerio, malimo), tekstilės, odos, popieriaus, elektrotechnikos, chemijos, poligrafijos, statybinių medžiagų pramonė. Vynmedžių, vaismedžių (persikų, abrikosų, slyvų, obelų), paprikų auginimo regiono prekybos centras. Šarminės mineralinės versmės (47 °C temperatūros), turinčios chloro, bromo, fluoro ir jodo.
Vengrijos mokslų akademijos Regioninių studijų centro Alföldo tyrimų institutas, muzikos‑pedagogikos institutas, tarptautinė keramikos studija. Planetariumas, agrometeorologinė observatorija. Kino studija. Teatrai.
Vynininkystės, primityviosios dailės, tautodailės, fotografijos, medicinos ir farmacijos istorijos, Szórakaténuszo žaislų, dramaturgo J. Katonos (1791 čia gimė) memorialinis muziejai. Kasmetinė vynuogių raškymo šventė.
Architektūra
Pranciškonų (pastatyta 15–18 a.), evangelikų (17 a.), unitų (19 a.) bažnyčios, rotušė (1890–97), sinagoga (19 a. pirma pusė).
Istorija
Kecskemétas įkurtas 10 amžiuje. 14 a. tapo privilegijuotu miestu. 16 a. antroje pusėje–17 a. valdė Turkija. Nuo 1699 priklausė Austrijai. 1867, Austrijos imperiją pertvarkius į Austriją‑Vengriją, Kecskemétas atiteko Vengrijai. 1956 10 vienas iš sukilimo prieš komunistų vyriausybę ir SSRS okupaciją centrų.