kalnų kečujai (Ekvadoras, 2004)
kečùjai (savivardis quechua), Pietų Amerikos indėnų tauta. 20 a. pabaigoje iš viso buvo apie 14,87 mln. kečujų (iš jų Peru – 7,7 mln., Bolivijoje – 2,47 mln., Ekvadore – 4,3 mln., Argentinoje ir Čilėje – 0,4 mln.).
Kaba kečujų kalba. Tikintieji – daugiausia katalikai.
Gyvensena
Tradiciniai kečujų verslai: terasinė laistomoji žemdirbystė (soros, bulvės, lygumose – kukurūzai, miežiai, kviečiai), kalnuose – gyvulininkystė (lamos, alpakos, avys). Paplitę amatai: vilnonių ir medvilninių audinių audimas, fetrinių ir pintų skrybėlių, papuošalų iš aukso ir sidabro, keramikos dirbinių gamyba.
Kečujų kaimo bendruomenė – endogaminė, valdo renkamas seniūnas.
Slėnių gyvenvietės – kupetinės, kalnų – padrikosios.
Tradicinė apranga: vyrų – trumpos iki kelių kelnės, trumpa striukė ir pončas iš naminio vilnonio audinio, plačiakraštė fetrinė skrybėlė, po kuria dažnai megztas šalmas (čuljo). Moterys dažniausiai segi po keletą sijonų su spalvotais apsiuvais, dėvi vilnones kaklaskraistes, susegamas sidabrinėmis segėmis.
Kečujai išlaikė žemės, kalnų garbinimo, aukojimo ritualų pradedant darbus, šamanizmo papročių, gausų folklorą.
indėnai kečujai Kito centre (Ekvadoras, 2004)
Istorija
Kečujų genčių kultūra suklestėjo inkų imperijos laikotarpiu (15 a. pirma pusė–16 amžius). Manoma, kad kečujų tauta pradėjo formuotis 16 a. iš 1532 ispanų nukariautų kečujų ir kitų genčių. 16 a. 8 dešimtmetyje kečujai priėmė krikščionybę, bet išlaikė daug tradicinių tikėjimų, puoselėja viltį atkurti inkų valstybę.