keiksma, lietuvių tautosakoje trumpų pasakymų žanras – įžeidžiantys žodžiai ir posakiai. Keikimosi pagrindas – visuomenėje galiojančių draudimų (religinių, higieninių, seksualinių ir kitokių) nesilaikymas. Keiksmai skirstomi į pejoratyvus, tradicinius formulinius keiksmus ir įvairius eufemizmus.
Pejoratyvai
Pejoratyvai – neigiamos reikšmės žodžiai ar frazeologiniai junginiai, dažniausiai taikomi žmogui. Jie dažniausiai yra išvestiniai arba perkeltinės reikšmės žodžiai (pavyzdžiui, kvailys, nevėkšla, liurbis, pusgalvis, dykaduonis, kiaulė, avinas, varna, stuobrys, piemuo, ubagas, ragana ir kiti).
Formuliniai keiksmai
Formuliniai keiksmai – neigiamos reikšmės kolektyvinės kūrybos formulės, vartojamos iš atminties (pavyzdžiui, Eik tu į peklą velniams autų skalbti! Kad tave perkūnas trenktų negriaudęs! Kad tave vilkas papjautų! Kad tu kur sprandą nusisuktum! O kad tave bala! Eik tu po šimto nelabųjų! ir kiti). Formuliniai keiksmai susiję su užkalbėjimais, prakeikimais bei blogo linkėjimais, žmonių kadaise tikėta, kad tokie linkėjimai išsipildo; tai sietina su magine kalbos funkcija. Draudžiama minėti su tikyba susijusius dalykus (Dievą, velnią, pragarą), kai kurias žmogaus kūno funkcijas (tuštinimąsi, dauginimąsi), ką nors skausminga ar pavojinga (ligas, mirtį, perkūniją). Keikdamasis žmogus rodo nepagarbą draudimams, todėl keiksmus stengiamasi sušvelninti vartojant eufemizmus.
Eufemizmai
Eufemizmai – švelnesni, neutralesni šiurkštaus ar nešvankaus žodžio pakaitalai. Vietoj velnias sakoma nelabasis, piktasis, vokietukas, juodukas, skeltanagis, raguotasis, vietoj rupūžė – rupūs miltai, rūgštėlė ar netgi rūtelė. Pasakymai Kad tave rūtelė! arba Žalia rūta! yra eufemizacijos padarinys. Visuomenei laisvėjant keiksmai labai plinta, ypač skolintoji nenorminė leksika.
pejoratyvas
L: K. Grigas Smulkioji lietuvių tautosaka / Lietuvių tautosaka t. 5 Vilnius 1968; L. Sauka Poetinė maginė kūryba: Užkalbėjimai / Lietuvių tautosaka Kaunas 1999; B. Jasiūnaitė Endriejaviškių pejoratyvinė leksika: Neigiamieji žmogaus apibūdinimai / Kalbotyra 1995 t. 44(1).
14