kèkčiai, Centrinės Amerikos indėnų gentis, priskiriama majų tautų grupei. Gyvena Gvatemalos kalnuose ir atogrąžose, Salvadore, Belize. 20 amžiaus pabaigoje buvo apie 366 000 žmonių, iš jų 300 000 – Gvatemaloje. Kaba kičių (indėnų kalbos) ir ispanų (apie 65 % kekčių, daugiausia vyrai) kalba. Tikintieji – katalikai. Tradiciniai verslai – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupos, moliūginiai augalai), gyvulininkystė (kiaulės, mulai). Pagalbinis verslas – medžioklė, žvejyba, rankiojimas. Paplitę amatai: puodininkystė, audimas, pynimas, medinių kaukių ir muzikos instrumentų gamyba. Daugelis kekčių dirba samdomais darbininkais plantacijose. Kekčių giminystė patrilinijinė, šeima iki pirmagimio – patrilokalinė arba matrilokalinė, paskui – neolokalinė. Išlikęs atodirbis arba išpirka už nuotaką. Kekčiai yra išlaikę tradicinių kultų ir papročių, gausią mitologiją ir folklorą (jo yra ir katalikiškose šventėse), senovinį kalendorių: kai kurios bendruomenės išsaugojo ankstyvojo kolonijinio laikotarpio šventasias knygas su mitais ir istorinėmis kronikomis.
Kekčiai į Gvatemalos kalnus atsikėlė 10–12 amžiuje ir iki ispanų užkariavimo vietoj čia buvusių miestų valstybių įkūrė keletą valstybių. 1528 kekčius nukariavo ispanai. Kekčiai ne kartą buvo sukilę. 20 amžiaus pradžioje dalis kekčių persikėlė į Belizą.