asfaltbetonio kelio dangos skersinis pjūvis: 1 – žemės sankasa, 2 – žemės sankasos viršutinis sustiprintas sluoksnis, 3–4 – pagrindo sluoksniai (3 – žvyro, 4 – asfalbetonio), 5–6 – dangos sluoksniai iš asfaltbetonio
kẽlio dangà, važiuojamosios kelio dalies viršutinė, dažniausiai daugiasluoksnė, konstrukcija, klojama ant žemės sankasos. Kelio dangą sudaro vienas arba keli apatiniai pagrindo ir vienas arba keli viršutiniai dangos sluoksniai. Pagrindas laiko eismo ir kitų kelio dangos sluoksnių apkrovą ir ją paskirsto žemės sankasai; jis daromas iš birių mineralinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio) – apatiniai sluoksniai iš mechaniškai silpnesnių, viršutinis – iš stipresnių. Dangą (viršutinį sluoksnį) tiesiogiai veikia aplinka ir transporto priemonių ratai, todėl ji patvari, netrapi, atspari dilimui, lygi, bet šiurkšti, kad transporto priemonių ratai neslystų, ekonomiška ir nekenksminga žmonėms bei aplinkai. Pagal šio sluoksnio medžiagą vadinama ir kelio danga: asfaltbetonio, betono, grindinio, žvyro.
Asfaltbetonio, betono ir grindinio kelio dangos yra standžiosios, kitos – nestandžiosios. Pagal automobilių eismo intensyvumą skiriamos 7 kelio dangos klasės; kuo eismas intensyvesnis, tuo kelio danga storesnė ir iš stipresnių medžiagų. Asfaltbetonio kelio dangą dažniausiai sudaro 2 asfaltbetonio dangos sluoksniai (po 4–8 cm) ir 2 pagrindo sluoksniai (viršutinis asfaltbetonio, apatinis – skaldos, žvyro arba sustiprinto grunto), betono kelio dangą – 1 sluoksnis (16–26 cm) betono ir 1 sluoksnis sustiprinto grunto (arba visai be jo), žvyro kelio dangą – 1 sluoksnis (20 cm) žvyro (arba skaldos). Žvyro kelio danga ilgainiui rekonstruojama į asfaltbetonio kelio dangą (tampa jos pagrindu).
asfaltbetonio kelio dangos klojimas
Lietuvoje valstybinių kelių kelio danga dažniausiai daroma iš asfaltbetonio ir žvyro, vietinių kelių – iš žvyro ir grunto. 2019 Lietuvoje kelių su asfaltbetonio kelio danga buvo 14 810,3 km, betono – 61,3 km, žvyro – 6359,1 km, grindinių – 6,94 km.
614