keli tiesmas Lietuvojè
Seniausi keliai
Seniausi Lietuvos keliai dangų neturėjo, bet smėlynuose, pelkėtose, vandens apsemtose vietose buvo tvirtinami klojant žabus, kartis ar rąstus, akmenis (kūlgrinda), kartais užpilami gruntu. Pirmuose kryžiuočių žvalgų pranešimuose apie Lietuvos kelius (Lithauische Wegeberichte) 14 a. pabaigoje aprašomi Lietuvos gruntkeliai, minimas Varnavės tiltas Gargždų–Varnių–Šiaulių vieškelyje ir tiltas per Kražantės upę Degučių–Kaltinėnų–Kražių–Kelmės vieškelyje. Gruntkelių būklė labai priklausė nuo vietovės grunto, klimato sąlygų. Vėliau pranešimuose minimi keliai iš Klaipėdos į Žemaitiją, iš Įsruties į Kauną, Darsūniškį, Alytų ir kiti (iš viso apie 100 kelių). Vienas seniausių kelių, jungusių kryžiuočių ir kalavijuočių žemes, buvo kelias per Kuršių neriją, Klaipėdą ir toliau pajūriu į Livoniją. 14 a. Vilniui tapus Lietuvos sostine nutiesti keliai į Trakus, Kauną, Kernavę, Ukmergę, tarptautiniai keliai per Medininkus į Polocką, atšakos į Lydą, Gardiną. Kronikos ir metraščiai mini, kad 14–16 a. keliai buvo tiesiami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo, Vytauto žygiams ir prekybos reikmėms. 16 a. svarbią reikšmę įgavo Maskvos–Poznanės kelias (nuo Medininkų nutiestas per Vilnių, Varėną, Merkinę link Gardino). Kiti svarbūs to meto prekybos keliai ėjo iš Vilniaus į Rygą (per Ukmergę, Anykščius), Karaliaučių (per Trakus, Kauną, Jurbarką), Lietuvos Brastą (per Lydą) su atšaka į Alšėnus, Naugarduką, Kijevą. 16 a. nutiestas naujas kelias nuo Įsruties per Virbalį link Nemuno, o persikėlus per Nemuną Panemunės vieškeliu buvo galima patekti į Jurbarką, Kauną. Vieškeliams plėtotis svarbų impulsą davė keleivių, pašto siuntų, kitų krovinių (jau 16 a. jie buvo vežami į Krokuvą, Vieną, Veneciją) daugėjimas. Susisiekimui gerinti 1591 Seimas nusprendė nutiesti vieškelį iš Kauno į Prūsiją ir Žemaitiją. Keliams imta naudoti žvyrą, skaldą ir laũkakmenius. Rąstais ir akmenimis buvo grindžiamos ir miestų gatvės.
Keliai Rusijos imperijos laikais
18 a. pabaigoje prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos per Lietuvos teritoriją pradėta gabenti ir daugelį Rusijos prekių. Tuo metu Lietuvoje jau buvo tankus vieškelių tinklas, svarbiausi – Sankt Peterburgo–Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių), Vilniaus–Kauno, Varšuvos–Rygos (per Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Šiaulius), Karaliaučiaus–Rygos (per Klaipėdą, Palangą) kelių ruožai. Rusijos imperatorius Pavelas I, keliavęs Lietuvos, Kuršo, Lifliandijos gubernijų keliais, 1797 gegužės įsake gerai įvertino Lietuvos kelių ir tiltų būklę bei priežiūrą. Naujos rūšies keliai su kieta danga – plentai – Rusijoje pradėti tiesti tik 19 amžiuje. 19 a. pradžioje, kai imta sparčiau tiesti kelius, pastatyta daug medinių tiltų.
1830–1836 nutiestas pirmasis Lietuvoje Sankt Peterburgo–Varšuvos plentas (per Daugpilį, Zarasus, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Suvalkus), nuo jo Marijampolėje padaryta atšaka per Kybartus iki Virbalio (t. y. iki Karaliaučiaus plento). 1836–1858 nutiestas antrasis Sankt Peterburgo–Rygos–Karaliaučiaus plentas per Joniškį, Šiaulius, Tauragę, Pagėgius. Plentus stengtasi tiesti kuo tiesesniais ruožais, su kuo mažesnio nuolydžio įkalnėmis. Pagal 1833 Rusijoje sudarytą kelių klasifikaciją Sankt Peterburgo–Kauno plento ruožas Lietuvoje buvo priskirtas pirmajai klasei, Rygos–Tauragės – antrajai. 19 a. viduryje pradėjus plėtotis geležinkelių transportui, magistralinių plentų tiesimas gerokai sulėtėjo. 19 a. būdinga kelių konstrukcija – skaldos danga ant smėlio pagrindo. 19 a. pabaigoje Rusija intensyviai pradėjo tiesti strateginius kelius savo vakariniame pasienyje (Alytus–Varėna–Valkininkai, Merkinė–Leipalingis–Kapčiamiestis ir kitus). Keliasdešimt kilometrų kelių buvo nutiesta Kauno fortų teritorijoje.
Lietuvos keliai 19 a. viduryje
Keliai 1918–1940 metais
Per Pirmąjį pasaulinį karą daug kelių (daugiausia plentų) ir tiltų buvo sunaikinta, todėl paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę jos keliai buvo labai prasti. 1918 pabaigoje įkurta Lietuvos plentų valdyba, kuri rūpinosi sausumos keliais ir tiltais. 1920 buvo 1190 km plentų, labai netolygiai pasiskirsčiusių po Lietuvos teritoriją (jų beveik nebuvo Žemaitijoje, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Rokiškio apskrityse). Plentai daugiausia buvo remontuojami, iki 1937 naujų kelių nutiesta nedaug. 20 a. 3–4 dešimtmečiais pastatyti nauji tiltai per Nemuną, Nerį, Dubysą, Nevėžį, Šventąją, Šešupę, Ventą, Virvytę, Mūšą, Bartuvą, Apaščią ir kitas upes. 1926 pradėtas kelių bitumavimas – dangos apsauga nuo dulkių. Pirmasis bitumuotas ruožas įrengtas Kauno–Birštono plente. 1928 Kaune, Laisvės alėjoje, paklotas pirmasis asfaltbetonio dangos ruožas. 1930 kai kuriuose miestuose buvo įrengta asfaltmakadamio danga (bitumu permerkta skalda). 1931 Kauno–Jonavos plento 2,1 km ruože paklota šalto asfaltbetonio danga. Susisiekimui su Klaipėda pagerinti 1929 pradėtas tiesti Kauno–Klaipėdos plentas (Žemaičių plentas), pirmiausia jo Raseinių–Viduklės ruožas. Plento tiesimo darbai suintensyvėjo 1934. Nuo Kauno iki Cinkiškių (Kauno rajono savivaldybė) buvo daroma 9 m pločio sankasa ir 6 m pločio važiuojamoji dalis. Plento ilgis – 195,5 km (Kaunas–Raseiniai–Rietavas–Gargždai), dangos konstrukcija – makadamas (18 cm smėlio pagrindas ir 18 cm skaldos danga). Plentas iškilmingai atidarytas 1939 07 09. 1937 pradėtas tiesti ir Aukštaičių plentas (Cinkiškiai–Kėdainiai–Panevėžys–Pasvalys–Biržai), baigtas 1939. Atgavus Vilnių, 1939–1940 buvo vykdomi ir Kauno–Vilniaus plento įrengimo darbai. Vieškelių dangos buvo daugiausia iš žvyro ir skaldos, automobilių eismui jos nelabai tiko. 1939 pabaigoje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo apie 2200 km kietos dangos kelių.
1
Kelių tiesimas sovietmečiu
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kelių ūkis buvo sugriautas, sugriauti ir beveik visi didesni tiltai.
Dar tebevykstant karui 1944 pradėjo veikti Vyriausioji plentų valdyba (atsakinga už sąjunginės reikšmės kelius, 1953 tapo Lietuvos plentų valdyba, veikė iki 1956), 1945 – Vyriausioji kelių valdyba (atsakinga už respublikinės reikšmės kelius, techniškai prižiūrėjo ir vietinius kelius, 1966 tapo Vyriausiąja gamybine autokelių valdyba). 1945 Lietuvoje tebuvo 104 km asfaltuotų kelių. Po karo pirmiausia pradėta atstatyti pagrindinius Lietuvos plentus. Iš pradžių dažniausiai būdavo įrengiamos žvyro dangos. Tobulinant kelius buvo taikomi medžiagų sumaišymo ant kelio ir skaldos permerkimo būdai. 1950 Lietuvoje buvo apie 40 800 km kelių, iš jų apie 7200 km (arba 17,6 %) buvo galima važiuoti visus metus arba laikyti stabiliais oro sąlygų atžvilgiu. 1952 baigta kloti asfalto danga Vilniaus–Kauno kelyje. 1952–1957 rekonstruota Žemaičių plento danga (įrengta asfaltbetonio). 1960–1970 kasmet buvo įrengiama po daugiau kaip 300 km (didžiausias asfaltavimo darbų mastas) kelių su asfalto danga. 1965 įkurtas Kelių statybos trestas.
magistralė Vilnius–Utena
transporto mazgas ties Sargėnais Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralėje
Sparčiai didėjant eismo intensyvumui, pagal valstybinio projektavimo instituto Lietkelprojektas (įkurtas 1956 Kaune, nuo 1993 bendrovė Kelprojektas) 1961 parengtą projektą pradėti Vilniaus–Kauno automagistralės tiesimo darbai. Kiekvienai eismo krypčiai buvo skirta po dvi eismo juostas, atskirtas žalia skiriamąja juosta. Sankryžos su kitais keliais įrengtos skirtingo lygio. Automagistralė baigta tiesti 1970. Tais pačiais metais pradėti Kauno–Klaipėdos automagistralės tiesimo darbai. Šios automagistralės pagrindas buvo senasis Žemaičių plentas, bet daugelyje vietų jo ruožų trasa ištiesinta, aplenktos visos gyvenvietės. Automagistralė baigta 1987. Tiesiant Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralę iškasta 41,5 mln. m3 grunto, pastatyta 51 skirtingo lygio sankryža, 16 tiltų (jų bendras ilgis 1543 m), 63 viadukai (bendras ilgis 3030 m), įrengtos 436 vandens pralaidos, sunaudota 3190 m3 smėlio, 2 340 000 m3 žvyro, 1 312 000 m3 skaldos, 177 000 m3 betono, 1 645 000 t asfaltbetonio mišinio.
Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengta vienintelė trijų lygių sankryža Baltijos šalyse – sudėtingas transporto mazgas ties Sargėnais (Kauno miesto dalis).
1965–1970 rekonstruoti keliai Šiauliai–Pasvalys, Švenčionys–Ignalina–Turmantas, Kupiškis–Rokiškis–Obeliai, Joniškis–Šiauliai–Tauragė, Vilnius–Gardinas ir kiti, 1970–1975 – Mažeikiai–Šiauliai, Pasvalys–Šiauliai, Rokiškis–Biržai, Vievis–Trakai ir kiti, išasfaltuota daugiau kaip 1000 km kelių.
Iki 1971 gyvenviečių gatvės, kuriomis ėjo bendrojo naudojimo keliai, buvo asfaltuojamos, jei jos sutapdavo su asfaltuojamu kelio maršrutu. 8 dešimtmečio pradžioje sparčiau pradėta asfaltuoti didesnių, vėliau – ir mažesnių gyvenviečių gatves. 1971–1990 išasfaltuota apie 1500 km gyvenviečių gatvių.
1980 nutiesta automobilių magistralė Vilnius–Ukmergė, 1988 ji pratęsta iki Panevėžio.
1980 Vakarų Sibiro Kogalymo vietovėje įsteigta Lietuvos kelių valdyba KSV‑12. 1988 panaikinta Vyriausioji gamybinė autokelių valdyba ir Kelių statybos trestas, jų pagrindu įkurtas gamybinis susivienijimas Keliai (1990 vietoj jo įsteigtas Kelių departamentas, netrukus pertvarkytas į bendrovę Lietuvos keliai, 1991 ją pakeitė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2024 03 05 ji tapo Via Lietuva).
Keliai atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę siekta sumažinti žvyrkelių dulkėtumą naudojant higroskopines druskas, rišamąsias medžiagas (kalcio lignosulfatą arba bitumines emulsijas), įrengiant lengvas dangas. Išasfaltuota daug žvyrkelių, bet rajoniniai keliai vis dar daugiausia yra su žvyro danga. 2000–2006 atlikta asfalto dangos rekonstrukcijos ir taisymo darbų 1651 km, asfalto dangos paviršiaus apdorojimo darbų – 3335 km, žvyro dangos taisymo darbų – 3227 km kelių ruože, išasfaltuota 1256 km žvyrkelių, rekonstruoti ir suremontuoti 1163 tiltai ir viadukai, pastatyta 30 tiltų ir viadukų.
Lietuvos kelių asfalto dangos plėtra 1950–2006 parodyta diagramoje. 1970 bendras kelių ilgis sudarė 33 700 km (iš jų 13 900 km kietos dangos), 1990 – 48 734 km (39 853 km kietos dangos), 1997 – 69 243 km (61 615 km kietos dangos), 2000 – 75 243 km (68 665 km kietos dangos). 2000 Europos Sąjunga pagal ISPA programą pradėjo finansuoti Lietuvos transporto infrastruktūros ir aplinkosaugos projektus (kasmet skyrė apie 50 mln. eurų). Naudojant šias lėšas I transporto koridoriuje (Via Baltica kelias) iki 2004 rekonstruotos 4 sankryžos, nutiesta 9,69 km ilgio Kauno vakarinio aplinkkelio antroji eismo juosta, šio koridoriaus IA atšakos (Rygos–Šiaulių–Tauragės–Kaliningrado kelias) kai kuriuose ruožuose paplatinta ir sustiprinta kelio danga (iš viso 12,1 kilometro).
Lietuvos kelių asfalto dangos plėtra 1950–2006
Transporto koridoriai ir transeuropiniai keliai Lietuvos teritorijoje
Lietuvą kerta 6 transeuropiniai keliai, jų schema parodyta žemėlapyje (kelių pavadinimai pateikti lentelėje). Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje 2004–2006 atlikti šie kelių darbai: IXB transporto koridoriuje (Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralė) sustiprinta ir paplatinta apie 50 km, atnaujinta daugiau kaip 89 km kelio dangos, nutiesta 8 km naujo kelio, įgyvendintos įvairios saugaus eismo (pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių ir atitvarų, skirtingų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimas, sankryžų rekonstravimas, vadinamųjų juodųjų dėmių naikinimas ir kita) ir aplinkosaugos priemonės (skirta 160 mln. litų). I transporto koridoriuje 2004–2005 sustiprinta ir paplatinta apie 54 km kelio dangos, rekonstruota 1 sankryža, 14 tiltų ir viadukų, įdiegta įvairių saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonių (skirta 71 mln. litų). IXD transporto koridoriuje (Marijampolės–Kybartų kelias) sustiprinta ir paplatinta apie 34 km kelio dangos, rekonstruotas tiltas, įdiegta saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonių (skirta 35 mln. litų).
IXB transporto koridoriuje Vilniaus mieste įrengiamas pietinis aplinkkelis (skirta 214 mln. litų), sustiprinta ir praplėsta transeuropinio E28 Vilniaus–Prienų–Marijampolės kelio apie 66 km dangos, įdiegta saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonių (skirta 66 mln. litų). Transeuropiniuose E85 Vilniaus–Lydos, E272 Vilniaus–Panevėžio–Šiaulių–Palangos keliuose sustiprinta apie 116 km dangos, rekonstruoti 4 tiltai ir viadukai, įdiegta saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonių (skirta 106 mln. litų).
Krašto ir rajoniniuose keliuose dangos konstrukcija sustiprinta apie 125 km ilgio 33 ruožuose ir paplatinta daugiau kaip 128 km ilgio 23 ruožuose (skirta 136,3 mln. litų).
2
2007 viduryje bendras Lietuvos kelių ilgis siekė apie 80 000 kilometrų. Valstybinės reikšmės automobilių kelių (jais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas) ilgis sudarė 21 324,85 km, iš jų – 1750,05 km magistralinių (8,2 %; tarp jų 1511 km europinės reikšmės, arba E kategorijos, kelių), 4947,90 km krašto (23,2 %) ir 14 626,90 km rajoninių kelių (68,6 %). Asfalto danga sudarė 12 872,56 km (60,1 % viso valstybinės reikšmės kelių tinklo), cementbetonio – 84,40 km (0,4 %), žvyro – 8360,21 km (39,46 %) ir grindinio – 7,68 km (0,04 %). 558 km valstybinės reikšmės kelių buvo su keturiomis eismo juostomis, iš jų – 417 km automagistralių. Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankis 1000 gyventojų – 6,3 km, 1000 km2 šalies teritorijos – 326,6 kilometro.
3
Valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengti 1522 tiltai ir viadukai (jų bendras ilgis – 51 183 m), 1175 automobilių paviljonai, 379 poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės. Be valstybinės reikšmės, yra ir vietinės reikšmės keliai – viešieji (keliai ir gatvės; nuosavybės teise priklauso savivaldybėms) ir vidaus (nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims).
4
Kelius ir tiltus bei viadukus prižiūrėjo 11 valstybinių įmonių, iš jų 10 sudarytos pagal teritorinį principą ir prižiūri apskrityje esančius kelius, tiltus ir viadukus, Automagistralė (Vievis) – pagal linijinį principą ir prižiūri automagistrales Vilnius–Kaunas, Vilnius–Panevėžys.
5
Keliai po 2008 metų
Bendras kelių ilgis (metų pabaigoje) Lietuvoje sudarė: 2008 – 81 030 km (71 563 km su kieta danga), 2018 – 85 572 km (71 906 km su kieta danga), 2020 – 84 769 km (72 220 km su kieta danga), 2022 – 84 221 km (73 342 km su kieta danga).
Valstybinės reikšmės automobilių kelių (jais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas) ilgis 2018 sudarė 21 238 km (14 810 km, arba 69,7 %, – su asfalto danga, 6359 km, arba 29,9 %, – su žvyro danga, likusieji – su cementbetonio ar grindinio dangomis), iš jų – 1751 km magistralinių (iš jų 1639 km europinės reikšmės, arba E kategorijos, kelių), 4928 km krašto ir 14 559 km rajoninių kelių. 2023 pradžioje valstybinės reikšmės kelių ilgis sudarė 21 203 km, iš jų – 1751 km magistralinių (iš jų 1742 km E kategorijos), 4925 km krašto ir 14 527 km rajoninių kelių; 62 % kelių asfaltuoti.
Bendrovė Via Lietuva valdo daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių (2024).
Kelių tiesimo, tiltų statybos, kelių ir tiltų projektavimo įmones vienija asociacija Lietuvos keliai (įkurta 1993). Kelių projektavimą, tiesimą ir priežiūrą reglamentuoja Kelių įstatymas (1995, nauja redakcija 2002), Lietuvos standartai ir darbų normos bei taisyklės.
L: A. Gražulis, V. Imbrasas, R. A. Jazbutis Lietuvos automobilių kelių tobulinimo raida 1950–2000 Vilnius 2001, Lietuvos automobilių kelių direkcija Vilnius 2007.
614
energetikos objektų statyba Lietuvoje