kelmãbudė (Hypholoma), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimos grybų gentis. 44 rūšys. Paplitę visame pasaulyje. Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vidutinio dydžio arba smulkūs, vidutiniškai mėsingi, vienmečiai, auga kuokštais. Kepurėlė išgaubta, kūgio formos, paplokščia, kartais su gūbreliu, gelsva, ruda, raudona, įvairių atspalvių, lygi, negleivėta, jauna kartais padengta voratinkliniu šydu (daliniu apvalkalu), kraštas su plaušuotomis suirusio šydo liekanomis. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai priaugtiniai, gelsvi, gelsvai rudi, pilkai žalsvi, žalsvai rudi, formuojantys tamsių spalvų papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, be žiedo, kartais su gerai matoma žiedo zona, negleivėtas, pamatinėje dalyje kartais su rizomorfomis. Saprotrofai, auga ant medienos, samanų, augalinės kilmės liekanų, dirvožemio, miškuose, soduose, pievose, pelkėse. Dauguma nevalgomi, dalis genties grybų yra valgomi arba nuodingi.
puokštinės kelmabudės
Lietuvoje žinoma apie 12 rūšių. Labai dažnos yra puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare; auga grupėmis, ant lapuočių ir spygliuočių trūnijančios medienos, labai karti, nuodinga), švelnioji kelmabudė (Hypholoma capnoides; auga grupėmis, ant spygliuočių trūnijančios medienos, švelnaus skonio, tinkamai išvirta valgoma).
1989