kélmas, lietuvių muzikos instrumentas – mušamasis membranofonas. Kelmo graižo viršus (išskaptuoto medžio kamieno arba kelmo siaurasis galas) aptemptas šuns, ožkos ar kito gyvūno neišdirbta, nuskustais plaukais oda. Kartais kelmo viršus apkaltas lentelėmis. Instrumentas būna 30–40 centimetrų aukščio, 25–40 centimetrų skersmens. Mušamas 1–2 medinėmis kuokelėmis, aptrauktomis galvijų kailiu arba milu. Kad geriau sklistų garsas, kelmas būdavo statomas ant akmenų lauke. Garsas žemas, duslus, nestiprus. Iki 20 a. pradžios naudotas Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimo kapelose. Nuo 20 a. vidurio modifikuotų lietuvių liaudies muzikos instrumentų orkestruose, kameriniuose ansambliuose naudojamas P. Servos 1947 modifikuotas 45 centimetrų aukščio ir 55 centimetrų skersmens kelmas (fanerinis graižas, dažytas imituojant beržo kelmą, aptemptas šuns oda, vėliau plastiko plėve), mušamas veltiniu aptraukta kuokele (sujungta su pedalu), kartais skrabalų 2 medinėmis lazdelėmis. Modifikuotas kelmas būna sujungtas su modifikuotais skrabalais.
1352