Kemė, miestas Lietuvos vakaruose, Šiaulių apskrityje, 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių; rajono savivaldybės, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 7544 gyventojai (2022).
Kelmė
Kelmės herbas
Kelmė įsikūrusi Kražantės kairiajame krante (per miestą teka jos intakas Vilbėnas). Per Kelmę eina Rygos (Latvija)–Karaliaučiaus (Rusija) automobilių magistralė; plentai į Tytuvėnus, Užventį. Pieno gamyba (Kelmės pieninė). Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir evangelikų reformatų bažnyčios.
Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, bendrosios praktikos gydytojų ir psichikos sveikatos centrai, J. Graičiūno gimnazija, Kražantės progimnazija, Aukuro pagrindinė, specialioji mokyklos, profesinio rengimo centras, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, suaugusiųjų mokymo centras, 2 darželiai‑mokyklos, kultūros centras, biblioteka (1937). Kelmės mažasis teatras (1993). Kelmės krašto muziejus. Tarptautiniai renginiai: festivalis Kelmės scena, Tradicinė liaudies meno šventė. Turizmo ir verslo informacijos centras. Leidžiami laikraščiai Bičiulis (nuo 1948), Šiaulių kraštas (1990), Kelmės kraštas (2000).
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Kelmėje (1901–12, architektas K. E. Strandmannas)
Miestas spindulinio plano. Neogotikinė trinavė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1901–12, architektas K. E. Strandmannas). Bažnyčios viduje yra dailininkės S. Romerienės (Švenčiausioji Jėzaus Širdis, manoma, apie 1918), A. Valeškos (Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą 1931), Z. Petravičiaus (Šv. Jurgis, manoma, nutapytas II pasaulinio karo metais) paveikslai.
Renesanso ir gotikos bruožai derinami Kelmės evangelikų reformatų bažnyčioje (pastatyta 17 a. pradžioje, po gaisro 1767 Jurgio Gruževskio, m. 1807, lėšomis atstatyta). Kelmės dvaro sodyboje išliko renesansinių formų su baroko elementais mūrinis dviaukštis vartų pastatas (su kalėjimo, bibliotekos patalpomis, atvira arkada orkestrui, manoma, 17 a. antra pusė), barokiniai rūmai (manoma, 18 a. vidurys, 1892 parengtas perstatymo projektas, vokiečių architektas F. Lehmannas; nuo 1990 rūmuose Kelmės krašto muziejus), liaudies architektūros formų oficina, svirnas (18 a. antra pusė), pieninė, spirito varykla (abi 19 a.), kumetynas, vandens malūnas; t. p. prancūziškasis parkas (įrengtas 17 a. viduryje, 1898 parengtas parko pertvarkymo projektas, autorius J. Pavlovičius, iš dalies įgyvendintas).
Kelmės dvaro sodybos vartų pastatas (17 a. antra pusė, paskutinį kartą restauruoti 2015, architektė N. Kazakevičiūtė)
2161
Istorija
Istorijos šaltiniuose Kelmė minima nuo 1410. 1416 pastatyta bažnyčia. 1511 gavo teisę rengti turgus. 15 a. minimas Kelmės dvaras (nuo 1591 iki I pasaulinio karo priklausė Gruževskiams), 1526 – miestelis. 1615 pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė mokykla. 1655 ir 1701 miestą sudegino Švedijos kariuomenė. 1830 įsteigta spirito varykla, 1833 – odų apdirbimo įmonė, 1860 – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 Kelmės dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žm.); sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį nutiesus Rygos–Tilžės plentą (baigtas 1858). 1863 06 19 prie Kelmės Povilo Šimkevičiaus ir Roberto Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos kariuomene. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 – mergaičių pradinė mokykla.
19 a. pabaigoje veikė 2 odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje Kelmė buvo valsčiaus, 1915–17 ir 1947–50 apskrities, vėliau rajono centras. 1905 vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per I pasaulinį karą Kelmė sudegė (1915). 1919 pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 – į vidurinę mokyklą.
1941, 1948–49 ir 1951 sovietų valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 07 26 Paverpenio kaime (prie Kelmės) vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 Kelmės miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per II pasaulinį karą: po karo liko 15–20 % pastatų. 1945 07 19 Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žm.) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai; 1953 01 17 netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas (A. Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė). 1998 patvirtintas Kelmės herbas. 1833 buvo 385, 1861 – 1303, 1883 – 1800, 1897 – 3914, 1923 – 2890, 1959 – 5140, 1970 – 7087, 1989 – 11 557, 2001 – 10 900, 2011 – 9150, 2021 – 7688 gyventojai.
B. Laucevičiaus‑Vargšo paminklas Kelmėje (1988, skulptorius J. Liaudanskis)
Kražantė ties Kelme
2723
1303