Kelmės rajono savivaldybė

Kemės rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vakaruose.

1

Gamta

Kelmės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Žemaičių vandenskyrinio kalvyno (204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje (joje yra žemiausia savivaldybės vieta (pietuose, prie Dubysos, 66 metrai). Sausio vidutinė temperatūra –5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.

Per savivaldybės teritoriją teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu – Ančia. 53 ežerai (didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų), 10 tvenkinių (didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių). Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyrelis.

Miškingumas 25,4 % (61,2 % miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8 % – lapuočiai). Didžiausi miškai: Vyčių‑Patytlaukio, Užpelkių, Papušio, Kūprės‑Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. Kelmės rajono savivaldybės vidurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemiai. Tytuvėnų regioninis parkas, Dubysos regioninis parkas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas. Kražių Medžiokalnio draustinis, Kražantės draustinis. 16 gamtos paminklų – 12 botaninių (Pabutkalnio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Didysis, Elbarių, Kiaunorių, Pakarčemio, Šventragių ąžuolai, Martyno ir Perkūnkalnio pušys), 3 geologiniai (Ėrtelio, Oreliškės, Kriaučiaus akmenys), hidrogeologinis (Svilės šaltinis).

Svilės šaltiniai

Ūkis

Medienos apdirbimo (bendrovės Vėjovirpa, Smidrūnas) ir baldų (Nuošalė) pramonė, pieno produktų (Kelmės pieninė), durpių gavyba (Tytuvėnų durpės). Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia yra Kelmėje ir Tytuvėnuose.

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina Pagėgių–Radviliškio geležinkelis, Rygos (Latvija)–Karaliaučiaus (Rusija) automobilių magistralė.

Švietimas ir kultūra

2019 buvo Tytuvėnų žemės ūkio mokykla, 6 gimnazijos ir 1 jos skyrius, 1 progimnazija, 5 pagrindinės ir 1 jos skyrius, 15 pradinių, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, 2 darželiai‑mokyklos, 4 lopšeliai‑darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, ligoninė, visuomenės sveikatos biuras, ambulatorija, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai, globos namai, socialinių paslaugų centrai, 4 kultūros centrai, 32 bibliotekos. Kelmės krašto (jo padaliniai – Kražių, Užvenčio ir Šaukėnų kraštotyros muziejai), Tytuvėnų miško, Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros, E. Digrevičienės kūrybos, M. Savickienės gamtos išdaigų muziejai, V. ir E. Venckų etnografinė sodyba. Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia (pastatyta 1938), Šv. Benedikto vienuolynas.

Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas

Gyventojai ir tautinė sudėtis

2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,7 %, rusai – 1,4 %, ukrainiečiai – 0,05 %, kiti – 0,66 %. 1959 rajone buvo 54 300, 1970 – 53 500, 1979 – 46 609, 1989 – 43 336, 2001 rajono savivaldybėje buvo 40 844, 2011 – 32 412 gyventojų.

Istorija

1950 06 iš panaikintos Kelmės apskrities 21 apylinkės sudarytas Kelmės rajonas. Plotas buvo 600 km². Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kelmė. 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 pabaigoje buvo 14, 1959 pradžioje – 28, 1963 viduryje – 18, 1972 pabaigoje – 15 apylinkių. 1954 pakeistos rajono ribos. 1959 prijungta panaikinto Tytuvėnų rajono teritorija, 6 Kelmės rajono apylinkės perduotos Raseinių rajonui, 1 apylinkė – Radviliškio rajonui. 1962 prie Kelmės rajono prijungta panaikinto Užvenčio rajono teritorija, Telšių rajono 2 apylinkės, Šiaulių rajono 1 apylinkė, 1 apylinkės dalis ir Tauragės rajono 1 apylinkė. Kelmės rajono 4 apylinkės perduotos Telšių rajonui, 1 – Šiaulių rajonui. 1968 pakeistos rajono ribos, 1969 panaikintos 3 apylinkės. 1995 vietoj Kelmės rajono įsteigta Kelmės rajono savivaldybė.

2

Tytuvėnų žirgynas

Kelmės rajono savivaldybės žemėlapis

-Kelmės rajonas