Kelteminãro kultūrà, neolito ir eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi ketvirtame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Vidurio Azijoje: dabartinėje Afganistano, Kazachijos, Turkmėnijos ir Uzbekijos teritorijoje. Kultūrą 1939 išskyrė S. Telstova. Ji pavadinta pagal Kelteminaro kanalą (Karakalpakija).
Žmonės gyvenvietes dažniausiai kūrė palei upes, gyveno dideliuose, manoma, gimininės bendruomenės, namuose; rasta karkasinių pastatų liekanų (viename name galėjo gyventi 100–120 individų).
Iš pradžių Kelteminaro kultūros gyventojai vertėsi žvejyba ir medžiokle, vėliau ir gyvulininkyste. Naudojo akmeninius įrankius; rasta daug mikrolitų (jie buvo įtveriami į medinį ar kaulinį įrankį). Keramika buvo lipdyta apskritadugnė ar smailiadugnė, puošta brūkšnelių ir įspaudų ornamentu. Kultūrai būdingi papuošalai daryti iš įvairių kriauklių. Kelteminaro kultūra turėjo įtakos Vakarų Sibiro (daugiausia Obės baseino) ir Pauralės archeologinėms kultūroms.