kèltų architektūrà. Dėl periodiškų keltų genčių kraustymosi jų architektūra buvo gana primityvi. Vyravo stačiakampio plano gyvenamieji namai, karkasiniai ūkio pastatai. Jie buvo išdėstyti arti vienas kito (kartais sujungti), statyti iš akmens, be jungiamojo skiedinio; statyta ir pusiaužeminių būstų. Statytos įtvirtintos gyvenvietės (opidai), jos buvo apjuosiamos masyviomis akmens blokų sienomis, sutvirtintomis ąžuolų lentomis. Vėliau gyvenvietės išsiplėtė į miestus (Bibraktė, Alezija, dabar Burgundija, Stradonice, prie Berouno, dabar Čekija). Nuo 1 a. pr. Kr. keltų architektūrai ir dailei įtakos turėjo senovės Romos menas. Keltų šventyklas pradėta statyti pagal romėnų šventyklų pavyzdžius – su kolonomis paremta išorine galerija.
2271