kèltų dail
skulptūra iš Holzgerlingeno (smiltainis, apie 500 pr. Kr., Viurtembergo krašto muziejus Stuttgarte)
Išlikę keltų dailės kūriniai – daugiausia metalo dirbiniai (iš aukso, bronzos, geležies, kartais – sidabro), t. p. išliko akmens skulptūrų, raižinių iš medžio, keramikos ir stiklo dirbinių. Rasta puošnių ginklų (kalavijų, skydų, kita), arklių aprangos ir kovos vežimų elementų, indų, papuošalų (žiedai, segės, apyrankės, antkaklės, kita), votų. Keltų dailei būdinga abstrahavimas, vaizduojamų pavidalų ambivalentiškumas; dirbiniai dekoruoti augaliniais, geometriniais ornamentais, gyvūnų atvaizdais (paplitę arklio, šerno, galvijų, avių, paukščių motyvai); naudota inkrustacija, emaliavimas. Apie 450–350 pr. Kr. laikotarpio keltų dailė turi panašumų su graikų, etruskų, skitų, dakų menu. Ginklų, papuošalų, indų ir kitų dirbinių dekore yra augalinių (palmetės ir kita), zoomorfinių, žmogaus veido (dažniausiai panašaus į kaukę), fantastinių būtybių (sfinksų, grifonų) motyvų, geometrinių ornamentų; būdinga kreivos linijos, apskritimai. Rasta ornamentuotų akmeninių stulpų.
Apie 350–125 pr. Kr. laikotarpio dailėje didėjo polinkis į abstrakciją, plito panašūs į augalo besirangančius ūselius ištisiniai ornamentai, S raidės pavidalo motyvai. Rasta iš akmens iškaltų žmogaus galvų. Apie 125–50 pr. Kr. dailėje ryšku polinkis į realizmą (senovės Romos meno įtaka). Išliko nemažai skulptūrėlių (iš metalo, medžio), vaizduojančių gyvūnus, žmones, žmogaus kūno atskiras dalis (mediniai votai); gyvūnų atvaizdų yra monetose, metalo, keramikos, stiklo dirbiniuose. Keltų dailės tradicijomis (metalo apdorojimo, ornamentikos) Europoje remtasi ir pirmame tūkstantmetyje po Kristaus (ypač Airijos, Didžiosios Britanijos salų dailėje).
šalmas iš Agris (geležis, bronza, auksas, koralai, 4 a. pr. Kr., Charante’os archeologijos ir istorijos draugijos muziejus Angoulâme)
1179