Kemerovo sritis

Kèmerovo srits (Kemerovskaja oblast) yra Rusijoje, Vakarų Sibiro pietuose. Plotas 95 500 km². 2,9 mln. gyventojų (2002). Centras – Kemerovas (485 000 gyventojų, 2002). Kiti miestai (tūkstančiais gyventojų, 2002): Novokuzneckas (550,1), Prokopjevskas (224,6), Leninskas (112,3), Meždurečenskas (102,0). Miesto gyventojų 86,7 % (2000). Kemerovo sritis suskirstyta į 19 rajonų. Įkurta 1943.

Srities vidurinėje dalyje yra Kuznecko duburys, rytuose – Kuznecko Alatau (didžiausias aukštis 2178 m), pietuose – Kalnų Šorijos kalnai, pietvakariuose – Salairo kalvagūbris, šiaurėje – Vakarų Sibiro žemumos pakraštys. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidurio temperatūra nuo –17 °C iki –20 °C, liepos 17–20 °C. Per metus iškrinta 300–500 mm kritulių, kalnuose – iki 900 mm. Upės teka į Obę; išilgai srities teka Tomė, Kemerovo srities šiaurės rytuose – Kija, vakaruose – Inia. Miškai užima apie 42 % srities teritorijos; šiaurėje miškastepė. Šorų nacionalinis parkas, Kuznecko Alatau rezervatas.

Srityje kasama akmens (Kuznecko anglių baseinas) ir rusvosios anglys, geležies, mangano, polimetalinės rūdos. Tomės-Usos, Belovo, Pietų Kuzbaso, Kemerovo šiluminė elektrinė. Juodoji (Novokuznecke) ir spalvotoji (Novokuznecke liejamas aliuminis, Belove – cinkas) metalurgija, kasybos įrenginių, chemijos pramonės mašinų, staklių, įrankių ir prietaisų gamyba, elektrotechikos, chemijos (mineralinių trąšų, cheminio pluošto, sintetinių dervų, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų, stiklo), tekstilės (vilnonių ir šilkinių audinių, trikotažo), siuvimo, miško ruošos ir medienos apdirbimo, maisto pramonė. Kemerovo srities šiaurėje auginama kviečiai, miežiai, avižos. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės. Bitininkystė. Medžiojami kailiniai žvėreliai. Laivuojama Tomė. Per srities šiaurinę dalį eina Transsibiro, per pietinę dalį – Pavlodaro (Kazachija) –Abakano geležinkeliai.