Midzoguči Kendži (Kenji Mizoguchi, Kendžis Midzogùčis) 1898 05 16Tokijas 1956 08 24Kioto, japonų kino režisierius. Nuo 1912 studijavo Aohashi Western Painting Research institute Tokijuje. Dirbo reklamos dizaineriu, vaidino mėgėjiškuose spektakliuose, kūrė antraplanius vaidmenis kine, dirbo kino režisieriaus asistentu. 1922 sukūrė pirmąjį filmą Diena, kai grįžta meilė. Režisavo daugiau kaip 90 filmų: literatūros ekranizacijų (Uostas migloje, pagal E. O’Neillą, 1923), melodramų, detektyvų, komedijų, istorijų apie vaiduoklius, istorinių filmų. Ankstyviesiems filmams įtakos turėjo Europos kino ekspresionizmas (Kraujas ir siela, pagal E. T. A. Hoffmanną, 1923), Jungtinių Amerikos Valstijų kinas (Nihono tiltas 1929). Kaip priešpriešos tuo metu Japonijos kine vyravusiam teatrališkumui režisierius ieškojo novatoriškos kino raiškos, daug reikšmės teikė vaizdo plastikai. K. Midzogučio filmuose dažnai vaizduojamas tradicinės pasaulėjautos susidūrimas su laikotarpio naujovėmis, moters psichologija ir jos gyvenimo dramos. K. Midzogučio sukurti realistiniai filmai Giono seserys (pagal A. Kupriną), Nanivos elegija (abu 1936) laikomi geriausiais ikikariniame japonų kine. Kiti svarbesni filmai: Kurtizanės Oharu gyvenimas (1952), Blausus mėnulis (1953), Valdytojas Sansio (1954, visi pelnė Venecijos kino festivalio prizus), Nukryžiuoti meilužiai (1954), Princesė Jang Kvei Fei, Didvyris šventvagys (abu 1955), Gėdos gatvė (1956). Kūrybai būdinga asketiškas vaizdas, realybės ir irrealumo samplaika, subtili aplinka, tiksli veikėjų psichologija, lėtas ritmas, stambus planas. Turėjo didelę įtaką Japonijos nacionaliniam kinui susiklostyti, pasaulio kino raidai.
1933