Kengyro sukilimas

Kengỹro sukilmas, Kengỹro pasiprešinimas, politinių kalinių pasipriešinimo Kengyro lagerio (priklausė Stepių ypatingojo lagerio grupei; Žezkazgano sritis, Kazachija) administracijai veiksmai 1954 05 16–06 26. Sukilimas prasidėjo dėl nuolatinio kalinių žeminimo, smurto ir šaudymų, jam vadovavo buvęs Raudonosios armijos tankistas pulkininkas Kapitonas Kuznecovas ir 8 (kitais duomenimis, 13) tarybos nariai, tarp jų lietuvis teisininkas Juozas Kondrotas. Kengyro lageryje buvo apie 5500 politinių kalinių, iš jų apie 3000 ukrainiečių ir apie 700 lietuvių. Sukilę kaliniai iš lagerio teritorijos išvarė prižiūrėtojus, sudarė už tvarką atsakingas grupes, lagerio apsaugos būrius, administraciją. Įvedė griežtą drausmę, budėjo pamainomis. Buvo pasidarę radijo siųstuvą, ginklų, gamino elektros energiją. Veikė tautiniai kalinių komitetai.

memorialiniai paminklai Kengyre, skirti sukilimo dalyviams atminti (2019; Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)

politinis kalinys Povilas Seikalis, žuvęs 1954 05 17, antrąją Kengyro sukilimo dieną (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)

Lietuvis Pranas Paulauskas leido rankraštinį laikraštį Vytis. Dviem aitvarais buvo išplatinti atsišaukimai apylinkių gyventojams – aiškinta sukilimo priežastys. Reikalauta, kad iš Maskvos atvyktų vyriausybės komisija. Protestuota dėl prižiūrėtojų žiaurumo, parengti ekonominio ir politinio pobūdžio reikalavimai, tarp jų: sušvelninti režimą, pagerinti gyvenimo sąlygas, peržiūrėti bylas, paleisti nepilnamečius. Prasidėjusios vyriausybės komisijos ir sukilusių kalinių derybos buvo bevaisės. 1954 06 26 iš Karagandos atvykusi NKVD kariuomenė sukilimą nuslopino tankais. Manoma, kad žuvo apie 40 kalinių (sukilimo dalyvio Prano Sabonaičio nuomone, apie 200; A. Solženicyno duomenimis, žuvo ir sužeista daugiau kaip 700 žmonių). Žuvo ir šeši lietuviai: Stasys Daraškevičius, Balys Leipus, Vytautas Markevičius, Kazys Rindeika, Povilas Seikalis, Kazimieras Šiugždinis.

Kengyro ir kiti kalinių sukilimai spartino stalininės GULAG sistemos griūtį: 1954 07 10 paskelbta, kad naikinama ypatingųjų lagerių sistema (sušvelnintos kalinimo sąlygos), pradėta masiškai peržiūrėti politinių kalinių bylas, didžioji dalis politinių kalinių paleista iš lagerių, kitiems sutrumpintas bausmės laikas. 2004 į Kengyrą nuvykusi lietuvių ekspedicija žuvusiųjų palaidojimo vietoje pastatė naują kryžių. 2019 minint 65‑ąsias sukilimo metines Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Karagandos lietuvių bendruomenės Lituanica (pirmininkas Lietuvos garbės konsulas Kazachijoje Vitalijus Tvarijonas) pastangomis Kengyre atidengtas memorialinis paminklas (architektas A. Vyšniūnas), Nur Sultane surengta paroda.

L: Ž. Petrauskaitė Gulago bėgliai. Lietuviai ištrūkę iš sovietų lagerių Vilnius 2022; A. Vyšniūnas, R. Driaučiūnaitė Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d. Vilnius 2019.

paminklo, skirto Kengyro sukilimo dalyviams atminti, atidengimas (2004 05 30, Kengyras; Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)

2271

1588