Kènijos kálnas (angl. Mount Kenya, suahelių k. Kirinyaga), Kiriniagà, vulkaninis masyvas Kenijoje, Rytų Afrikos lūžių zonoje, 20 km į pietus nuo pusiaujo; aukščiausias Kenijoje ir antras (po Kilimandžaro) Afrikoje. Užgesęs stratovulkanas (susiformavo prieš 3 mln. metų), paveiktas erozijos. Kelios viršūnės; aukščiausios: Batiano – 5199 m (buvęs lavos kupolas), Neliono – 5188 m, Lenanos – 4985 metrai. 12 mažų ledynų, didžiausi Lewiso ir Tyndallio. Papėdėje – žolinė savana, šlaituose iki 1200 m aukščio – drėgnieji pusiaujo miškai, nuo 2000 iki 3200 m – drėgnieji kalnų miškai (bambukynai ir kita), aukščiau – pievos, nuo 4800 m – uolos, ledynai, sniegynai. Gausi gyvūnija (beždžionės, buivolai, leopardai, hienos, įvairūs paukščiai). Viršūnė nuo 3300 m aukščio priklauso Kenijos kalno nacionaliniam parkui (plotas 720 km2; įkurtas 1899, pasaulio paveldo vertybė nuo 1997). Šlaituose nuo 1200 iki 2000 m auginama kavamedžiai, bananai. Kenijos kalno papėdėje gyvenančios tautos (masajai, kikujai ir kitos) laiko jį šventuoju.
Kenijos kalnas
Kenijos kalną 1849 atrado vokiečių keliautojas ir misionierius Johannas Ludwigas Krapfas. Pirmasis įkopė (1899) britų geografas H. J. Mackinderis.
1765