kėnis

knis (Abies), pušinių (Pinaceae) šeimos vasaržalių medžių gentis. 32 rūšys. Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje, keletas rūšių tropinėje. Tiesiakamieniai medžiai, užauga iki 30–60 (kartais iki 100) m aukščio, 2 m storio, dauguma ilgaamžiai, gyvena 500–700 metų.

Laja kūgiška, tanki. Vegetatyviųjų ūglių spygliai plokšti, generatyviųjų ūglių – keturbriauniai, prie šakelės tvirtinasi trumpu disko pavidalo koteliu. Viršutinėje lajos dalyje, spyglių pažastyse, telkiasi gausūs pavieniai mikrostrobilai, pernykščių ūglių viršūnėse – moteriškieji kankorėžiai. Mediena balta, minkšta, naudojama statyboje, popieriaus pramonėje, pakuotės gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaunamas kėnių aliejus, naudojamas kamparui gaminti. Iš balzaminio kėnio (Abies balsamea) žievės gaunamas balzamas, iš sibirinio kėnio (Abies sibirica) – kėnių balzamas. Kėnis naudojamas dekoratyviniuose želdiniuose, gyvatvorėms, gerai ištveria karpymą. Jautrus oro užteršimui, dūmams. Lietuvoje dekoratyviniuose želdynuose auginamos 7 rūšys, dažniausiai pilkasis kėnis (Abies concolor), balzaminis kėnis, sibirinis kėnis.

kėnis

pilkasis kėnis

858