kentáurai (kentauroi), centáurai, graikų mitinės būtybės – iki juosmens žmonės, nuo juosmens arkliai. Laukinės būtybės, veržlios, nesuvaldomos prigimties kalnų arba miškų gyventojai. Iš pradžių gyvenę Tesalijos kalnuose. Heraklio nugalėti kentaurai išguiti iš Tesalijos ir pasklidę po visą Graikiją; juos globoti ėmęsis Poseidonas. Žymiausias kentauras – išmintingasis Cheironas (Jasono, Dioskūrų, Tesėjo, Achilo, Heraklio auklėtojas, Asklepijo mokytojas).
Kentaurai mirtingi; nemirtingas tik Cheironas, bet ir jis, Heraklio netyčia sužeistas užnuodyta strėle, kentėdamas trokšta mirties ir atsisako nemirtingumo mainais į Prometėjo išlaisvinimą.