Keñtros, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai ir jų sesuo ryšininkė.
Kilę iš Gūbrių kaimo (Šilalės vlsč.). Tėvas Juozapas (Juozas; g. 1885 01 09 Uosynėje, Kvėdarnos vlsč., m. 1940 12 02) ir motina Ona Šerpytaitė‑Kentrienė (g. 1901 07 08 Čikagoje, m. 1961 Kaune) buvo ūkininkai. Sūnus Jonas (slapyvardžiai Rūtenis, Lukštas; g. 1920 ar 1922) nuo 1945 buvo Lukšto būrio partizanas, vėliau – šio būrio skyriaus vadas, nuo 1949 03 – Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio vadas. 1950 04 09 buvo paskirtas Šalnos tėvūnijos (vėliau – rajono) štabo viršininkas. Žuvo 1950 10 18 per susirėmimą B. Racevičienės sodyboje Dvarviečiuose (Laukuvos apyl.). Teigiama, kad palaikai buvo užkasti Šilalės evangelikų liuteronų kapinėse. Karys savanoris, majoras (2015, po mirties).
Kentros: iš kairės – Juozas, Elena, motina, Leonas ir Jonas (priekyje; 1949)
Juozas (slapyvardis Tauras; g. 1922 ar 1924) partizanu tapo 1945. Nuo 1949 buvo Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 P. Katausko sodyboje Lentinėje per saugumiečių karinę operaciją. Palaikai rasti 1950 pavasarį. Palaidotas bendražygių netoli žuvimo vietos. Leonas (slapyvardis Sakalas; g. 1924 04 12) buvo Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 kautynėse kartu su broliu Juozu, bendražygiais Kaziu Kentra (slapyvardis Papartis; g. 1929), Jonu Rupšlaukiu (slapyvardis Šarūnas; g. 1908) ir Vaclovu Žiliu (g. 1928 04 16). Palaikai išniekinti Šilalėje, vėliau užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinėse. Kariai savanoriai (2015, po mirties). 1999 abiem broliams ir kitiems partizanams Lentinės kaime (Šilalės kaimiškoji seniūnija) pastatytas tipinis atminimo ženklas (dizaineris R. Navickas), visiems 3 broliams ir kitiems partizanams – paminklas Šilalėje.
Ona Kentraitė (Vaičėnienė; slapyvardis Rasa; 1926 01 05–1986 03 27) buvo Lukšto būrio ryšininkė. 1947 07 14 suimta ir nuteista; kalinta Užpoliarėje ir Salecharde (Tiumenės sr.). 1955 grįžo į Lietuvą. Elena (slapyvardis Snaigė, Aidas; 1931 12 21–2015 08 19) nuo 1948 buvo Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanė. Spausdino atsišaukimus, laikraštėlius, dokumentus, kūrė eilėraščius. 1950 07 28 suimta P. Varaniaus sodyboje Genioto kaime (Kvėdarnos apyl.). Kalinta ir tardyta Šilalėje, Klaipėdoje. Nuteista 10 m. lagerio, kalinta Taišeto (Krasnojarsko sr.) lageryje. 1956 grįžo į Lietuvą. Karė savanorė (2000).
Albinas (slapyvardis Aušra; g. 1929 03 29) 1946 07 16 buvo suimtas, kalintas Tauragėje, nuteistas 10 m. lagerio; kalintas Pečianlage (Karagandos sr.; savarankiškai mokėsi vokiečių kalbos). 1954 06 19 paleistas grįžo į Lietuvą. 1960 Vilniaus universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. 1962–65 Leningrado universitete lankė aukštųjų mokyklų dėstytojams užsienio kalbų kursus. 1965–91 Vilniaus universitete dėstė anglų kalbą. Įrengė originalų garso ir vaizdo laboratorijų kompleksą (1979 Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejinėje parodoje Maskvoje įvertintas aukso medaliu), Lietuvoje įdiegė garso ir vaizdo mokymą. 1965–91 organizavo Vilniaus universiteto senųjų rūmų restauravimo ir dekoravimo darbus. Nuo 1965 kino filmavimo kamera filmuoja Lietuvai ir jos žmonėms svarbius kultūros, mokslo, politikos įvykius. Sąjūdžio laikotarpiu jo, kaip metraštininko, dokumentiniai reportažai buvo rodomi ir užsienio šalių televizijose. Nuo 1990 rūpinasi Miško brolių rūmų statyba. Karys savanoris (2000). Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1998).
2737
2746