kẽpena (Fistulina), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, kepenaininių (Fistulinaceae) šeimos grybų gentis. 9 rūšys. Plačiai paplitę pasaulyje.
ąžuolinė kepena
Vaisiakūniai stambūs ir vidutinio dydžio, mėsingi, minkšti, sultingi, pavieniai arba po kelis suaugę pamatinėmis dalimis, vienmečiai. Kepurėlė liežuvio arba storo kastuvo formos, su trumpu šoniniu kotu arba bekotė, šonu priaugusi prie substrato, rausvos, raudonos, rudos arba geltonos spalvos. Himenoforas vamzdelinis, vamzdeliai laisvi (tarpusavyje nesuaugę), poros apskritos. Papėdsporės kiaušinio formos arba elipsoidinės, bespalvės, gelsvos arba rudos. Medienos parazitai ir saprotrofai, sukelia rudąjį medienos puvinį. Auga miškuose, parkuose. Valgomieji grybai, dalis jų turi biologiškai aktyvių medžiagų, vartojami liaudies medicinoje. Lietuvoje žinoma 1 rūšis – ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica). Vaisiakūniai iki 20 cm skersmens, raudoni arba raudonai rudi, persisunkę rausvu skysčiu, vasaros pabaigoje ir rudenį auga ant gyvų ir negyvų ąžuolų kamienų, stuobrių arba kelmų medienos. Dažnas, tačiau nykstantis grybas, saugomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2021).
1989