kepen nepakankamùmas, organizmo būklė, kai dėl kepenų parenchimos didelio pažeidimo sutrinka visos kepenų funkcijos. Dažniausia kepenų nepakankamumą sukelia lėtinės kepenų ligos (lėtai progresuojantis hepatitas, kepenų cirozė, paveldimos medžiagų apykaitos ligos), ūmi kepenų nekrozė (žaibiškas virusinis hepatitas, išplitęs toksinis kepenų pažeidimas vaistais, pramonės nuodais – anglies tetrachloridu, fosforu, grybų nuodais), kepenų suriebėjimas per nėštumą. Esant kepenų nepakankamumui atsiranda gelta, ascitas, edemos, metabolinė acidozė, specifinis iškvepiamo oro kvapas dėl didelio amoniako ir merkaptano kiekio, kraujosruvos, kraujuje sumažėja baltymų kiekis (sutrinka krešėjimo faktorių ir baltymų sintezė kepenyse), padidėja kepenų fermentų (alaninoaminotransferazės, aspartataminotransferazės) ir amoniako koncentracija. Jam progresuojant dėl kepenų detoksikuojančios funkcijos pažeidimo kyla hepatinė encefalopatija ir koma. Joms atsirasti turi reikšmės iš žarnyno pritekančiame kraujuje, aplenkiant kepenis, padidėjusi amoniako, tiramino, oktopamino ir kitų toksinių medžiagų, nuodijančių neuronus, koncentracija.
1334