kepen vėžỹs, piktybinis kepenų navikas. Skiriamas pirminis ir antrinis kepenų vėžys. Pirminis kepenų vėžys – dažniausia kepenų (hepatoceliulinė) ar tulžies latakų (cholangioceliulinė) ląstelių karcinoma. Kepenų vėžio dažnis ir geografinis paplitimas skirtingas. Pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose diagnozuojama 2,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kinijoje ir Japonijoje – 10–15 kartų daugiau, Vakarų ir Centrinėje Afrikoje pirminis kepenų vėžys sudaro apie 25 % visų vėžio atvejų. Lietuvoje pirminis kepenų vėžys nėra labai dažnas: 4,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (pvz., 2004 diagnozuoti 167 kepenų vėžio atvejai). Dažniausios priežastys: persirgtas infekcinis hepatitas, alkoholizmas, kitos kepenų ligos, sukeliančios kepenų cirozę. Specifinių nusiskundimų nebūna. Įsisenėjusio kepenų vėžio atveju požymiai panašūs kaip sergant kepenų ciroze: skausmas viršutinėje pilvo dalyje, sunkumo jausmas, ascitas, netenkama apetito, krinta svoris. Kartais būna kepenų vartų venos hipertenzijos požymių. Gelta atsiranda tik tuomet, kai spaudžiami didieji tulžies latakai. Apie 40 % navikų diagnozuojama IV stadijos, apie 15 % kepenų vėžio diagnozuojama I ir II ligos stadijos. Ankstyvas kepenų vėžys dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai. Antrinis kepenų vėžys – tai kitų organų navikų metastazės į kepenis. Kepenų vėžys diagnozuojamas ultragarsiniu tyrimu, kompiuterine tomografija, atliekant punkcines biopsijas, morfologiniu ir histologiniu bioptatų tyrimu. Diagnozuoti padeda vėžio žymens α fetaproteino kiekio kraujo serume nustatymas. Gydoma operacija, kepenų transplantacija. Kai navikas yra mažesnis nei 3 cm, gali būti atliekama perkutaninė etanolio injekcija į navikinį židinį (efektyvi 70–80 % pacientų), ultragarsu kontroliuojamas naviko suardymas aukštojo dažnio radijo bangomis. Įsisenėjusio kepenų vėžio atveju skiriama sisteminė ar vietinė chemoterapija, chemoembolizacija. Hepatito gydymas gali pašalinti virusinę infekciją, taip pat mažinti kepenų cirozės plitimą ir kepenų vėžio riziką. Antrinis kepenų vėžys gydomas šalinant metastazes, taikant chemoterapiją. Ligos prognozė priklauso nuo naviko stadijos, kepenų funkcijos, bendros paciento būklės, gydymo efektyvumo; jei galima taikyti radikalų gydymą, 5 metus išgyvena 50–75 % ligonių, kitų grupių – mažiau kaip 50 %. Atlikus kepenų transplantaciją 5 metus išgyvena iki 70 %, recidyvas būna apie 15 % sergančiųjų.
487